Jis patsai, tolesniai pasakodamas apie įsigrūdimą žuvėdų į Žemaičių kraštą, kaip viršiaus minavojau, pasakoja, jog žuvėdai užėmę per kelias my lias nuo pajūrio Žemaičiuose pilį, Apuole vadina mą, liepė jos ūkinykams mokėti pusę svaro sidabro nuo kiekvienos.
Jis patsai, tolesniai pasakodamas apie įsigrūdimą žuvėdų į Žemaičių kraštą, kaip viršiaus minavojau, pasakoja, jog žuvėdai užėmę per kelias my lias nuo pajūrio Žemaičiuose pilį, Apuole vadina mą, liepė jos ūkinykams mokėti pusę svaro sidabro nuo kiekvienos.
Jei perskleisim dar svetimus raštus, apie žemaičių žemę pasakojančius, tą patį tenai rasim, kaipogi Adomas, kanaunykfas] Bremeno, minavodamas Žemaičių pajūrius, pasakoja juos turinčius daug aukso. Jis patsai, tolesniai pasakodamas apie įsigrūdimą žuvėdų į Žemaičių kraštą, kaip viršiaus minavojau, pasakoja, jog žuvėdai užėmę per kelias mylias nuo pajūrio Žemaičiuose pilį, Apuole vadinamą, liepė jos ūkinykams mokėti pusę svaro sidabro nuo kiekvienos galvos.* Pradėjus kariauti žemaičiams ir lietuviams su vokyčiais meldžionimis, lietuviai vadavo savo kalinius nuo vokyčių piningais, kaipogi metuose 1193 Talibaudą, karvedį lietuvių, prisuokė mokėti 25 senovės muštus, kuriuos į šios dienos muštus lykuojant, būtų 100 muštų buvę.
Anscharijaus gyvenimo aprašyme, kur apie kuršius kalbama maždaug įpusėjus IX amžiui, tais laikais, kai jie atrėmė švedų ir danų puolimus, pastarie siems įsibrovus į kuršių miestą su įtvirtinimais — Apuolę (Uppeteela).
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Apie tai turime neabejotinų žinių, pateiktų Rimberto parengtame Kuršo apaštalo šv. Anscharijaus gyvenimo aprašyme, kur apie kuršius kalbama maždaug įpusėjus IX amžiui, tais laikais, kai jie atrėmė švedų ir danų puolimus, pastariesiems įsibrovus į kuršių miestą su įtvirtinimais — Apuolę (Uppeteela).