Santrauka
Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Žemaičių ribos Nevėžio aukštupyje buvo pratęstos Mūšos upe, Smardonės upeliu ir Apaščios ežeru ties dabartiniais Biržais. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žemaičių ribos Nevėžio aukštupyje buvo pratęstos Mūšos upe, Smardonės upeliu ir Apaščios ežeru ties dabartiniais Biržais.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Salyno akte pirmą kartą apytikriai buvo nužymėtos ordinui tenkančių žemių sienos. Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų. Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž. gale nukariautą kraštą, vis reiškė pretenzijas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |