Santrauka
Žygimanto Kęstutaičio pakėlimo aktuose numatyta laikytis Lietuvos ir Lenkijos unijos ir nesiekti karaliaus titulo be Lenkijos pritarimo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Žygimanto Kęstutaičio pakėlimo aktuose numatyta laikytis Lietuvos ir Lenkijos unijos ir nesiekti karaliaus titulo be Lenkijos pritarimo.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žygimanto Kęstutaičio pakėlimo aktuose numatyta laikytis Lietuvos ir Lenkijos unijos ir nesiekti karaliaus titulo be Lenkijos pritarimo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tuo visi buvo įsitikinę. Priesaika patvirtinto susitarimo pag rindiniai teiginiai buvo šie: turi būti amžinai laikomasi senojo Lietuvos susitarimo su Lenkija, tai yra unijos; Žygimantas niekad nesistengs be karaliaus ir karalystės luomų žinios bei pritarimo gauti karaliaus titulo ir iš rūpinti sau karališkąsias insignijas; savo įpėdiniu jis numatysiąs ir paskirsiąs ne ką kitą kaip karalių; jo sūnus Mykolas, Trakų bei Starodubo kunigaikštis, privaląs pasitenkinti šiomis žemėmis ir visada pripažinti kara liaus teises; Žygimantui mirus, Volynė turinti būti pri jungta prie Lenkijos karalystės; jeigu Mykolas mirtų nesulaukęs sūnaus, visos teisės į Trakų bei Starodubo kunigaikštystę atiteksią karaliui. Šios sąlygos, pritarus Žygimantui, didikams ir bajorams, buvo įtrauktos į vals tybinius aktus, deramai patvirtintos parašais bei g a ik ščiu sunku žadėti, kai trokšti val džios?
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|