Žemės reformos įstatymas (1922 m.)

Santrauka

1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą.		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą. Į Valstybinį žemės fondą paimta valstybinė žemė ir kiti privilegijų teisėmis iš caro valdžios gauti dvarai, visa prieš Lietuvos nepriklausomybę bermontininkų ar len- kų armijose kovojusių asmenų žemė, taip pat privačių asmenų, bažnyčių, vienuolynų ir kitų bažnytinių institucijų žemė, jei jos būta daugiau nei 80 ha. Tokia žemės riba pasirinkta neatsitiktinai – tai skiriamoji riba tarp sulenkėjusių dvarininkų ūkių ir tų stambių ūkių, kuriuos XIX a. pabaigo- je–XX a. pradžioje įsigijo prakutę lietuvių valstiečiai ar negausūs to meto lietuvių inteligentai, pramonininkai ir prekybininkai (dar radikaliau elg- tasi Estijoje ir Latvijoje, ten žemė paimta iš vokiečių baronų ir neliesti iki 50 ha dydžio dvarai). Pirmiausia žemės gavo kariai savanoriai, bežemiai ir mažažemiai (turėję mažiau kaip 10 ha) valstiečiai, kaimo amatininkai, kai kurios valstybinės ir visuomeninės įstaigos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai