Santrauka
Vis dėlto pirmieji nusveria antruo sius: juk visos Vytauto dorybės tik jo paties, gyvenusio 85 Tiesa, šimtmečiu vėliau karalienė Bona pagerbė Vytauto atminimą antkapiniu marmuro paminklu di džiojo altoriaus dešinėje pusėje.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vis dėlto pirmieji nusveria antruo sius: juk visos Vytauto dorybės tik jo paties, gyvenusio 85 Tiesa, šimtmečiu vėliau karalienė Bona pagerbė Vytauto atminimą antkapiniu marmuro paminklu di džiojo altoriaus dešinėje pusėje. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vis dėlto pirmieji nusveria antruo sius: juk visos Vytauto dorybės tik jo paties, gyvenusio 85 Tiesa, šimtmečiu vėliau karalienė Bona pagerbė Vytauto atminimą antkapiniu marmuro paminklu di džiojo altoriaus dešinėje pusėje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vis dėlto pirmieji nusveria antruo sius: juk visos Vytauto dorybės tik jo paties, gyvenusio 85 Tiesa, šimtmečiu vėliau karalienė Bona pagerbė Vytauto atminimą antkapiniu marmuro paminklu di džiojo altoriaus dešinėje pusėje. Iš vieno Vytauto dovanojimo akto Tra kų miestui, 1384 metų rugpjūčio 23 dieną rašyto, aišku, kaip tatai ir iš istorijos žinoma, kad tuo metu jis jau buvęs krikščionis, ką liudija patys pirmieji to dokumento žodžiai: „Mes, didysis kunigaikštis Vytautas, švento krikšto metu gavęs Aleksan dro vardą” ir 1.1.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |