Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen.
Lucjanui Želigovskiui buvo pavesta inscenizuoti 1-osios lietuvių-baltarusių divizijos maištą ir įsiveržti į Lietuvą, pažeidžiant Suvalkų taikos sutartį.
Asmeniniam Lenkijos prezidento Juzefo Pilsudskio draugui L. Želigovskiui buvo pavesta slapta užduotis. Inscenizavus Lenkijos kariuomenės 1-osios lietuviųbaltarusių divizijos (jai vadovauti jis buvo paskirtas 1920 m. spalio pradžioje) maištą, pažeidžiant Suvalkų taikos sutartį įsiveržti į Lietuvą.
LIETUVOS RESPUBLIKA Kautynių priešistorė Tebevykstant Lietuvos ir Lenkijos deryboms Suvalkuose, lenkai slapta rengėsi užimti Vilnių. Šiam tikslui turėjo būti panaudotos „sukilusios“ Lenkijos kariuomenės dalys, sudarytos ne tik iš lenkų, bet ir Lenkijos kariuomenėje tarnavusių lenkakalbių lietuvių ir gudų, „nepaklūstančių“ Lenkijos vadovybei. Lenkija negalėjo atvirai vykdyti agresijos prieš Lietuvą, puolimo išvakarėse jau buvo pasirašyta Suvalkų sutartis.