S. Grunau, Preussische Chronik

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad grunau rašė, jog Romovėje resp. Romuvoje augęs milžiniškas ąžuolas, kurio kamienas buvęs padalytas į tris lygias dalis, kiekvienoje jų — iškirstas langas ar uoksas, juose stovėję dievų trejybės stabai; Perkūno, Patulo ir Patrimpo. Dusburgietis teigia, kad 1, p. 187—189) įstatyme, pabrėžiama, kad niekas nesikreiptų į mūsų dievus be Krivio (Grunau ir vėlesni autoriai vadina jį Krivių Krivaičiu — manyta, kad šis dvigubas vardas atsirado dirbtinai; dabar galvojama, kad dvigubas vardas priklausė dviem minėtiems.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad grunau rašė, jog Romovėje resp. Romuvoje augęs milžiniškas ąžuolas, kurio kamienas buvęs padalytas į tris lygias dalis, kiekvienoje jų — iškirstas langas ar uoksas, juose stovėję dievų trejybės stabai; Perkūno, Patulo ir Patrimpo.		c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad 1, p. 187—189) įstatyme, pabrėžiama, kad niekas nesikreiptų į mūsų dievus be Krivio (Grunau ir vėlesni autoriai vadina jį Krivių Krivaičiu — manyta, kad šis dvigubas vardas atsirado dirbtinai; dabar galvojama, kad dvigubas vardas priklausė dviem minėtiems.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad grunau rašė, jog Romovėje resp. Romuvoje augęs milžiniškas ąžuolas, kurio kamienas buvęs padalytas į tris lygias dalis, kiekvienoje jų — iškirstas langas ar uoksas, juose stovėję dievų trejybės stabai; Perkūno, Patulo ir Patrimpo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dusburgietis rašo, kad prūsai dievino griaustinį (pro deo coluerunt […] tonitrua). XVI a. 1-oje pusėje S. Grunau rašė, jog Romovėje resp. Romuvoje augęs milžiniškas ąžuolas, kurio kamienas buvęs padalytas į tris lygias dalis, kiekvienoje jų — iškirstas langas ar uoksas, juose stovėję dievų trejybės stabai; Perkūno, Patulo ir Patrimpo.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad 1, p. 187—189) įstatyme, pabrėžiama, kad niekas nesikreiptų į mūsų dievus be Krivio (Grunau ir vėlesni autoriai vadina jį Krivių Krivaičiu — manyta, kad šis dvigubas vardas atsirado dirbtinai; dabar galvojama, kad dvigubas vardas priklausė dviem minėtiems.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Senojoje, ikikryžiuotiškojo laikotarpio prūsų teisėje, vad. Brutenio—Videvučio (dėl vardo žr. Būga K. 1, p. 187—189) įstatyme, pabrėžiama, kad niekas nesikreiptų į mūsų dievus be Krivio (Grunau ir vėlesni autoriai vadina jį Krivių Krivaičiu — manyta, kad šis dvigubas vardas atsirado dirbtinai; dabar galvojama, kad dvigubas vardas priklausė dviem minėtiems broliams — dvyniams, kurių vienas — vadas, kitas — žynys — Grunau S., Preussische Chronik, 1, p. 69; Būga K., 1, p. 173; Топоров B. H., Vilnius…, p. 63—

tikinčiųjų bažnyčią, taip ir jo valiai bei potvarkiui pakluso ne tik minėtosios gentys, bet ir lietuviai, ir kitos tautos, gyvenusios Livonijos žemėje.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai