Ordino rašte Vytautui ordinas įsipareigojo padėti atsiimti tėvo valstybę ir ginti ją nuo „bet kokio neteisėto smurto“ bei „Kristaus priešų“. Ordino rašte numatyta, kad po bevaikio Vytauto mirties jo valstybę paveldėtų ordinas, tačiau į krikščioniškąjį tikėjimą atsivertęs brolis Žygimantas paveldėtų Vytauto valstybę tokiomis pat teisėmis, prievolėmis ir įsipareigojimais.
Pasak T. Narbuto cituojamame Ordino rašte Vytautui ordinas įsipareigojo padėti atsiimti tėvo valstybę ir ginti ją nuo „bet kokio neteisėto smurto“ bei „Kristaus priešų“.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Betgi prieš išvykdamas į Prūsiją, naujojoje Kauno pilyje susitiko su Vytautu pasitarti ir čia tam kunigaikščiui buvo duotas raštas, atitinkantis prieš tai magistro įteiktą, su pažadais, anksčiau žodžiu jam duotais, išdėstytais tokio turinio pareiškimu: „Atsiliepdamas į kunigaikščio Vytauto sutikimą, kad tėvonines valdas priima iš ordino valdyti leno teise, ordinas tad prisiima įsipareigojimą visomis jėgomis padėti jam atsiimti tėvo valstybę ir ten jį nuo bet kokio neteisėto smurto užstoti; ginti nuo Kristaus priešų; savo ruožtu kunigaikštis privalo padėti ir tarnauti ordinui kovoje su pastarojo priešais ir krikščionių tikėjimo priešininkais.
Ordino rašte numatyta, kad po bevaikio Vytauto mirties jo valstybę paveldėtų ordinas, tačiau į krikščioniškąjį tikėjimą atsivertęs brolis Žygimantas paveldėtų Vytauto valstybę tokiomis pat teisėmis, prievolėmis ir įsipareigojimais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Jeigu po kunigaikščio arba jo tiesioginių paveldėtojų mirties neliks įpėdinių, tuokart jo valstybę, pagal pastarojo tvirtą valią, paveldės ordinas. Jeigu po jo mirties tiktai duktė liks, ordinas privalės imtis jos globos ir į savo vyresniųjų patarimus atsižvelgdamas ištekinti ją už aukštos kilmės vyro, palikdamas jai tėvo palikimą. Tačiau jeigu num irtų bevaikė, ordinas paveldėtų palikimą, o vyras į jį neturėtų jokių teisių. Betgi jeigu kunigaikščio Vytauto brolis Sigitas (Žygimantas. -T. N.) atsiverstų į krikščioniškąjį tikėjimą, tuokart, po bevaikio Vytauto mirties, valstybę turėtų paveldėti jis, tokiomis pat teisėmis, prievolėmis ir įsipareigojimais, kokius buvo prisiėmęs kunigaikštis Vytautas“1