Santrauka
Dusburgietis teigia, kad vis dėlto dievas, būdamas ir geras, ir pakantus, ir gailestingas, galėdamas kantriai laukti ir daug atleisti, pasak pranašo Nahumo, esąs taip pat „dievas pavydus ir keršijąs, viešpats yra keršytojas savo nedraugams, ir jis rūstinasi ant savo priešų” (Nah 1.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad vis dėlto dievas, būdamas ir geras, ir pakantus, ir gailestingas, galėdamas kantriai laukti ir daug atleisti, pasak pranašo Nahumo, esąs taip pat „dievas pavydus ir keršijąs, viešpats yra keršytojas savo nedraugams, ir jis rūstinasi ant savo priešų” (Nah 1. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad vis dėlto dievas, būdamas ir geras, ir pakantus, ir gailestingas, galėdamas kantriai laukti ir daug atleisti, pasak pranašo Nahumo, esąs taip pat „dievas pavydus ir keršijąs, viešpats yra keršytojas savo nedraugams, ir jis rūstinasi ant savo priešų” (Nah 1.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vis dėlto dievas, būdamas ir geras, ir pakantus, ir gailestingas, galėdamas kantriai laukti ir daug atleisti, pasak pranašo Nahumo, esąs taip pat „dievas pavydus ir keršijąs, viešpats yra keršytojas savo nedraugams, ir jis rūstinasi ant savo priešų” (Nah 1, 2). Argi tad galėjo viešpats kantriai ir gailestingai kęsti, kai šisai Vengrijos karalius siuntė savo tautą siaubti Kristaus bei jo motinos žemės ir joje įsikūrusių brolių, pasiryžusių bet kurią dieną paaukoti ir savo turtus, ir save ir atkeršyti už nukryžiuotojo viešpaties kančias.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |