Santrauka
62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū rumu, svetingumu ir kitomis iš kar tų kartoms pereinančiomis dorybė mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver. Cituojama pagal Mykolas Lietuvis. 79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau sė Lietuvai; Kafos miestas prie Juo dosios jūros buvo svarbiausias Lie tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe namos į.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū rumu, svetingumu ir kitomis iš kar tų kartoms pereinančiomis dorybė mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver. | c-001 | |
| t-002 Cituojama pagal Mykolas Lietuvis. | c-002 | |
| t-003 79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau sė Lietuvai; Kafos miestas prie Juo dosios jūros buvo svarbiausias Lie tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe namos į. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū rumu, svetingumu ir kitomis iš kar tų kartoms pereinančiomis dorybė mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū rumu, svetingumu ir kitomis iš kar tų kartoms pereinančiomis dorybė mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver tesniais už savo tėvynainius esant pripažinti. Žr. retą jo kūrinėlį: Mi kalonis Lituani, de M oribus Tartarorum, Lituanorum et M oschorum, Fragmina X, multiplici historia referta etc. nunc pri- M um per J. J a c. G r a s s e r u in, C. P. cx Manuscripto authentico edita. Basi- ^’ne, apud Conrad Waldkirchium MDCXV - nurodo jis savo kūrinėlio gale: Epithomefragminis secundi, p. 14.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Cituojama pagal Mykolas Lietuvis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Cituojama pagal Mykolas Lietuvis. Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius, vertė M. Ročka. Vilnius, 1966, p. 39.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau sė Lietuvai; Kafos miestas prie Juo dosios jūros buvo svarbiausias Lie tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe namos į.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau sė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juo dosios jūros buvo svarbiausias Lie tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe namos į Kijevą; pastarajam tarpinin kaujant Vilnius, kaip valstybės sos tinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais. Lietuvių Tavano pilyje, sto vinčioje prie Dniepro, Vytautas įstei gė muitinę, vadintą Vytauto pirtimi. Žr. M i c h a 1 o n i s Lit. de Morib. Tart. etc., p. 34 ir Naruszewicz Tauryka, p. 84.* Dab.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |