saltinis

Mikalojus Husovianas. De statura, feritate ae venatione bisontis carmen

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1523 m. Mikalojus Husovianas poemoje De statura, feritate ae venatione bisontis carmen (Giesmė apie stumbro išvaizdq, žiaurumq ir medžioklę) didžiausią dėmesį skyrė medžioklei Lietuvos giriose, bet matė ir kitokią didžiulę naudą, kurią teikė girios: Nors ši.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 236

Miškas, kaip ir viduramžiais, kalbamu laikotarpiu buvo labai svarbi žmonių gyveni- mo erdvė. 1523 m. Mikalojus Husovianas poemoje De statura, feritate ae venatione bi- sontis carmen (Giesmė apie stumbro išvaizdq, žiaurumq ir medžioklę) didžiausią dėmesį skyrė medžioklei Lietuvos giriose, bet matė ir kitokią didžiulę naudą, kurią teikė girios: Nors ši tauta ir labai turtinga visokių gėrybių, Bet ji už viską labiau vertina savo girias.
t-002vidutinis

Mikalojus Husovianas poemoje De statura, feritate ae venatione bisontis carmen (Giesmė apie stumbro išvaizdq, žiaurumq ir medžioklę) didžiausią dėmesį skyrė medžioklei Lietuvos giriose, bet matė ir kitokią didžiulę naudą, kurią teikė girios: Nors ši tauta ir.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 236

Mikalojus Husovianas poemoje De statura, feritate ae venatione bi- sontis carmen (Giesmė apie stumbro išvaizdq, žiaurumq ir medžioklę) didžiausią dėmesį skyrė medžioklei Lietuvos giriose, bet matė ir kitokią didžiulę naudą, kurią teikė girios: Nors ši tauta ir labai turtinga visokių gėrybių, Bet ji už viską labiau vertina savo girias. Ir ne dėl to jiems miškai žalieji be galo patinka, Kad šeimininkams saviems teikia gėrybių gausių. Girios jiems duoda kasmet geltonojo vaško daugybę, Duoda daugybę dervos, taip reikalingos laivams.