Sutarties sąlygose numatyta, kad iš priešo atsiimtas grobis grąžinamas ankstesniems savininkams, o maskvėnų manta dalijama Lietuvai ir Livonijai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Didysis \nLietuvos kunigaikštis bei visi Lietuvos luomai privalą \nginti visą Livoniją ir teutonų riterius, skirdami tam ir \nlėšų, ir karių. Lietuvių etmonai, atžygiavę su kariuo\nmene į Livoniją ir suderinę karo planus, privalą steng\ntis, kad kariai, ar įsikurdinę nuolatinėse ar žiemos sto\nvyklose, ar žygiuodami per kraštą, nedarytų jokios \nžalos. Iš priešo atsiimtas grobis atiteksiąs tam, kam \nanksčiau priklausė: ar lietuviams, ar Livonijos žmo\nnėms, o maskvėnams priklausiusi manta būsianti dalo\nma po lygiai tarp Lietuvos ir Livonijos.