Liublino unijos aktas (1569 m.)

Santrauka

Gotika 53; Raštija 56; Renesansas ir reformacija 60 II s k y r i u s LENKIJOS IR LIETUVOS VALSTYBIŲ JUNGTUVĖS 63 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA 64 Liublino unija 64; LDK Baroko epochos Europoje. 1569 Liublino unija. ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Gotika 53; Raštija 56; Renesansas ir reformacija 60 II s k y r i u s LENKIJOS IR LIETUVOS VALSTYBIŲ JUNGTUVĖS 63 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA 64 Liublino unija 64; LDK Baroko epochos Europoje.		c-001
t-002 1569 Liublino unija.		c-002
t-003 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.		c-003
t-004 Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos.		c-004
t-005 Chodkevičius Liublino seime 1569 m. birželio 28 d. priėmė unijos ir net vieno antspaudo, taigi – Lietuvos prijungimo prie Lenkijos – idėją.		c-005
t-006 Derybų procese žaisdamas dviprasmybėmis, Žemaičių seniūnas sugebėjo susiaurinti unijos klausimą iki antspaudų klausimo: valdovo raštai antspauduojami vien Lenkijos (o tai reiškia, kad Lietuva prijungiama ir geriausiu atveju tampa Lenkijos autonomine.		c-006
t-007 Žinoma, lenkai ir Žygimantas Augustas darė spaudimą Liublino unijos metu – siekė panaikinti valstybingumą, atplėšti teritorijų, tačiau net ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kurį, nors ir per ašaras, LDK atstovai priėmė, tačiau šio.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Gotika 53; Raštija 56; Renesansas ir reformacija 60 II s k y r i u s LENKIJOS IR LIETUVOS VALSTYBIŲ JUNGTUVĖS 63 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA 64 Liublino unija 64; LDK Baroko epochos Europoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kazimieras. Gotika 53; Raštija 56; Renesansas ir reformacija 60 II s k y r i u s LENKIJOS IR LIETUVOS VALSTYBIŲ JUNGTUVĖS 63 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA 64 Liublino unija 64; LDK Baroko epochos Europoje. Bajoriškoji demokratija 67; Valstybinė religija ar dešimt konfesijų?

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1569 Liublino unija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškina Vokiečių ordiną, kėlusį grėsmę abiejų valstybių egzis- tencijai. 1569 Liublino unija. Susikuria jungtinė Lenkijos ir Lietuvos Valstybė – Abiejų Tautų Respublika.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku. Be Lenkijos ir Lietuvos suartėjimo ir kariuomenių sąjungos nebūtų buvo Žalgirio pergalės, o sėkmingos Livonijos karo baig- ties XVI a. – būtent be Liublino unijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai sunkiai sekėsi atlaikyti rytų frontą Li- vonijos kare. Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos. Tai parodė ir 1563  m. Polocko praradi- mas – Lenkijos paramos reikėjo. 1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje. Lietuviai pateikė savo – dviejų lygiateisių valstybių sąjungos – projektą, o lenkai siekė

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 65 prijungti Lietuvą. Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime. Iš neprisiekusiųjų buvo atimtos žemės – Lietuvai grėsė suvereniteto praradimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Chodkevičius Liublino seime 1569 m. birželio 28 d. priėmė unijos ir net vieno antspaudo, taigi – Lietuvos prijungimo prie Lenkijos – idėją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

J. J. Chodkevičius suprato tragišką dilemą: arba Lietuva susisaisto su Len- kija, arba Lietuvą užkariauja Rusija. Jis pasirinko pirmąjį kelią, tačiau sten- gėsi išsiderėti kuo palankesnes sąlygas. J. J. Chodkevičius Liublino seime 1569 m. birželio 28 d. priėmė unijos ir net vieno antspaudo, taigi – Lietuvos prijungimo prie Lenkijos – idėją. Tai buvo žiaurus kompromisas. Kreipda- masis į Žygimantą Augustą jis teigė: „Jūsų Didybės įsakyti mes čia su didžiu skausmu ir širdgėla buvome priversti nusileisti. Bet kaip mums skaudu, to negalime išreikšti žodžiu. Nes mes, kaip ištikimi savo tėvynės sūnūs, esame įpareigoti rūpintis jos labu, kiek pajėgdami. Jei dabar mes negalime jos ap- ginti, tai todėl, kad esame priversti nusileisti prieš kliūtis, likimą ir laiką.“ Po šių žodžių lietuviai su ašaromis puolė ant kelių prieš karalių, tai pravirkdė netgi lenkus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Derybų procese žaisdamas dviprasmybėmis, Žemaičių seniūnas sugebėjo susiaurinti unijos klausimą iki antspaudų klausimo: valdovo raštai antspauduojami vien Lenkijos (o tai reiškia, kad Lietuva prijungiama ir geriausiu atveju tampa Lenkijos autonomine.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

“ Po šių žodžių lietuviai su ašaromis puolė ant kelių prieš karalių, tai pravirkdė netgi lenkus. Atrodo, kad J. J. Chodkevičiaus ašaros taip pat buvo diplomatijos išraiška. Derybų procese žaisdamas dviprasmybėmis, Žemaičių seniūnas sugebėjo susiaurinti unijos klausimą iki antspaudų klausimo: valdovo raštai antspauduojami vien Lenkijos (o tai reiškia, kad Lietuva prijungiama ir geriausiu atveju tampa Lenkijos autonomine pro- vincija), ar ir Lietuvos antspaudais. Lyg ir sutikdamas su lenkų nuomone, pritardamas vienam bendram antspaudui, jis čia pat prašė nepanaikinti ir Lietuvos antspaudų. Tai akivaizdus prieštaravimas. Apgindamas LDK antspaudus, J. J. Chodkevičius pasiekė, kad konkretūs Lenkijos ir Lietu- vos ryšių nustatymo ar net unijos sudarymo klausimai būtų sprendžiami ne Liublino seime, bet vėliau, todėl liko galimybė išsaugoti Lietuvos vals- tybingumą. Taip ir padaryta, pareikalavus iš vėlesnių Respublikos valdo- vų pripažinti Lietuvos antspaudus. Taigi J. J. Chodkevičius surado išeities kelius ten, kur, atrodė, jų nėra.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Žinoma, lenkai ir Žygimantas Augustas darė spaudimą Liublino unijos metu – siekė panaikinti valstybingumą, atplėšti teritorijų, tačiau net ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kurį, nors ir per ašaras, LDK atstovai priėmė, tačiau šio.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žinoma, lenkai ir Žygimantas Augustas darė spaudimą Liublino uni- jos metu – siekė panaikinti valstybingumą, atplėšti teritorijų, tačiau net ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kurį, nors ir per ašaras, LDK atstovai priėmė, tačiau šio kompromiso pagrįstumu rimčiau nesuabejota dar du šimtmečius. Liublino unijos nauda pasireiškė jau ne- trukus. Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapus Transilvanijos kunigaikščiui

L I E T U V O S I S T O R I J A 66 Steponui Batorui (valdė 1576–1586  m.) pasiektos lemiamos pergalės Livonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusam- žiui (1609–1611 m. Lenkija ir Lietuva net buvo užėmusi Maskvą). Tačiau svarbiausias Liublino unijos kompromiso rezultatas – Abiejų Tautų Res- publika, kuri egzistavo dar du amžius. Ir ne tik egzistavo, o davė Europai duoną, toleranciją, bajoriškąją demokratiją, baroko meną ir konstituciją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai