Lietuviškų šaltinių Daukantas tuomet žinojo mažai. Vienintelį kartą jis mini Lietuvos metraščio Supraslio nuorašą, kurį neseniai buvo radęs ir paskelbęs Ignotas Danilavičius. Si publikacija buvo itin svarbi, nes įrodė, kad Lietuva tikrai turėjo savo metraščius.