Krėvos aktas (1385 m.)

Santrauka

Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. 1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.		c-001
t-002 1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija.		c-002
t-003 Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka.		c-003
t-004 Krėvos sutarties sudarymo išvakarėse Lietuvos jėgos seko, todėl lenkai tapo jos sąjungininkais.		c-004
t-005 Krėvės unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

XIV a. antroje pusėje Vokiečių ordino agresija prieš Lietuvą pasiekė neregėtą mastą – po tris–keturis žygius per metus. Lietuvos jėgos išseko ir vertė ieškoti sąjungininko. Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Viena iš sutarties sąlygų buvo Lietuvos krikštas, kurį Jogaila 1387 m., grįžęs iš Lenkijos, ir įgyvendino. Įvesdamas naująjį tikė- jimą, Jogaila naikino senojo tikėjimo apraiškas: šventąsias girias, žalčius, šventąją ugnį. Tačiau svarbiausios buvo politinės aplinkybės – krikšto nau-

1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 41 da išryškėjo netrukus, kai popiežiai uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su Lietuva. Nuo tada šio ordino agresija nebegalėjo tikėtis efektyvesnės Va- karų paramos. Krėvos sutarties nulemta sąjunga su Lenkija leido pasiekti pergalę prie Tanenbergo ir Žalgirio. Lietuva, apsikrikštijusi ir nugalėjusi Ordiną, pašalino 200 metų grėsmę savo egzistencijai ir perėjo į naują savo istorijos stadiją – „europėjimo“ arba „kelio į Europą“ epochą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu. Su- tarties sąlygos: Jogaila ima žmona Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos. „Prišlieti“ būtina rašyti su ka- butėmis: mat iki šiol ginčijamasi, kaip išversti lotynišką žodį applicare.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka. Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teig- ti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu. Tačiau didžiausias Krėvos sutarties minusas, kad viską palikta lem- ti ne teisiniams, o realiems valstybių santykiams – čia Lietuvai ir glūdėjo didžiausias pavojus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu- von, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – tai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį supo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu- lemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Krėvos sutarties sudarymo išvakarėse Lietuvos jėgos seko, todėl lenkai tapo jos sąjungininkais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tokią Lietuvai nepalankią sutartį vertė sudaryti ypač įnirtingi vokie- čių puolimai. Krėvos sutarties sudarymo išvakarėse Lietuvos jėgos seko, todėl lenkai tapo jos sąjungininkais. Nuo Krėvos sutarties Lietuvos

L I E T U V O S I S T O R I J A 42 savarankiškumas mažėjo. Ar buvo galima eiti kitu keliu, ne per Lenkiją? Dviejų šimtų metų istorija parodė: per Vokiečių ordinus to padaryti nebu- vo įmanoma. Artimiausia Lietuvos kaimynė buvo Lenkija ir Krėvos sutartis atskleidė naują Lietuvos istorijos puslapį: Lietuva atsigręžė į Lenkiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Krėvės unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Žemaičių likimas.

Krėvės unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. Šis politinis žygis, iš karto pritartas ir paties Vytauto, vėliau jam ir lietuvių visuomenei pasirodė įžeidžiąs jos interesus ir Lietuvos laisvę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai