Santrauka

Šito sąjūdžio metu, ne be sąryšio su Baužos darbais, iškilo projektas įkurti Vilniaus universitete lietuvių kalbos katedrą (1822 m.). Kantrimas savo memoriale kuratoriui Čartoriskiui rašo, esą, didesnėje lietuviškųjų gubernijų dalyje kaimiečiai kalbą lietuviškai.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 K. Kantrimo 1822 m. projektas numatė Vilniaus universitete įkurti lietuvių kalbos katedrą, tačiau nebuvo įgyvendintas.c-001
t-002 K. Kantrimas memoriale kuratoriui Čartoriskiui rašė, kad didesnėje lietuviškųjų gubernijų dalyje kaimiečiai kalbėjo lietuviškai.c-002

Reikšmingi paminėjimai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: K. Kantrimo 1822 m. projektas numatė Vilniaus universitete įkurti lietuvių kalbos katedrą, tačiau nebuvo įgyvendintas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Šito sąjū- džio metu, ne be sąryšio su Baužos darbais, iškilo projektas įkurti Vilniaus universitete lietuvių kalbos katedrą (1822 m.). Projekto autorius buvo universiteto bibliotekininkas K. Kantri- mas. Katedros vedėju buvo numatytas raseiniškis mokslintas ba- joras Uvainis. Tačiau projektas nebuvo įvykdytas. Mat, kaip tik tuo metu prasidėjo rusų reakcija prieš lenkiškąją universiteto linkmę, ir vadovybei nebebuvo kada galvoti apie savo darbo plėtimą; reikėjo tik rūpintis išlaikyti tai, kas pasiekta.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: K. Kantrimas memoriale kuratoriui Čartoriskiui rašė, kad didesnėje lietuviškųjų gubernijų dalyje kaimiečiai kalbėjo lietuviškai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kantrimas savo memoriale kuratoriui Čartoriskiui rašo, esą, didesnėje lietuviškųjų gubernijų dalyje kaimiečiai kalbą lietuviškai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai