Jogailos laiškai apie santarvę su kryžiuočiais prieš Kęstutį
2 teiginiai1 įrašas0 ryšių
Kęstutis po kelių dienų Trakų apgulos ir smarkaus pasipriešinimo atsisakė šio puolimo sumanymo. Kęstutis laukė Jonušo, Mazovijos kunigaikščio ir savo žento, pagalbos, todėl nestojo į lemiamą mūšį prieš Jogailą su maža kariuomene.
Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo prašęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei savo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo atvykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jogailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbininkų stoti į lemiamą mūšį. Kad kariai turėtų kokį užsiėmimą ir kad neleistų tuščiai laiko, jis pradėjo pulti Trakus. Po kelių dienų apgulos, sutikęs smarkų pasipriešinimą, griebėsi kito sumanymo. Mat tuo metu paaiškėjo, kad Jonušas nesuteiks pagalbos; anaiptol, nutaręs, jog dabar tinkama proga nebaudžiamam sulaužyti sutartį, jis užpuolė Poleksiją ir, staiga įsiveržęs, užėmė Drohičiną, Melniką, Suražą bei Kamenecą.
Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo prašęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei savo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo atvykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jogailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbininkų stoti į lemiamą mūšį. Kad kariai turėtų kokį užsiėmimą ir kad neleistų tuščiai laiko, jis pradėjo pulti Trakus. Po kelių dienų apgulos, sutikęs smarkų pasipriešinimą, griebėsi kito sumanymo. Mat tuo metu paaiškėjo, kad Jonušas nesuteiks pagalbos; anaiptol, nutaręs, jog dabar tinkama proga nebaudžiamam sulaužyti sutartį, jis užpuolė Poleksiją ir, staiga įsiveržęs, užėmė Drohičiną, Melniką, Suražą bei Kamenecą.