Šaltinis

Įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“

2 teiginiai1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Priėmus įstatymą dėl 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo, šios konstitucijos veikimas visa apimtimi nebuvo atnaujintas ir po pusvalandžio sustabdytas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 242

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, toliau – AT-AS) ėmė įgyvendinti nuostatą, kad šalies teritorijoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Tam reikėjo nutraukti svetimos valstybės konstitucinių aktų galiojimą Lietuvoje ir, vadovaujantis valstybės tęstinumu bei tapatumu, atkurti paskutinės nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) konstitucijos galiojimą. Todėl priimtas įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Tačiau šios konstitucijos veikimas visa apimtimi nebuvo atnaujintas, o už pusvalandžio sustabdytas ir patvirtinta laikinoji valstybės konstitucija – Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, atitikęs susiklosčiusius visuomeninius santykius ir valstybės valdymo struktūrą, bet panaikinęs visas buvusias Lietuvos ir jos piliečių prievoles, kurias neteisėtai nustatė Lietuvoje galiojusi sovietų konstitucija ir įstatymai.

t-002vidutinis

Įstatymas dėl 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo buvo priimtas siekiant atkurti paskutinės nepriklausomos Lietuvos konstitucijos galiojimą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 242

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, toliau – AT-AS) ėmė įgyvendinti nuostatą, kad šalies teritorijoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Tam reikėjo nutraukti svetimos valstybės konstitucinių aktų galiojimą Lietuvoje ir, vadovaujantis valstybės tęstinumu bei tapatumu, atkurti paskutinės nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) konstitucijos galiojimą. Todėl priimtas įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Tačiau šios konstitucijos veikimas visa apimtimi nebuvo atnaujintas, o už pusvalandžio sustabdytas ir patvirtinta laikinoji valstybės konstitucija – Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, atitikęs susiklosčiusius visuomeninius santykius ir valstybės valdymo struktūrą, bet panaikinęs visas buvusias Lietuvos ir jos piliečių prievoles, kurias neteisėtai nustatė Lietuvoje galiojusi sovietų konstitucija ir įstatymai.