Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei.
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas formavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigorizmas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų. Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma. Lenkija buvo LDK mokytoja. Lietuvos bėda, kad ji dažnu atveju nesuspėjo ar neturėjo galimybių pasiekti „gilesnę“ Europą ir europeizacija baigdavosi lenkėjimu. Ši aplinkybė išryškėjo reformacijos metu, kai buvo pradėta kelti gyvųjų kalbų reikšmė.
Toma Zarankaitė Mikalojaus Husoviano „Giesmę apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ įvardija kaip išsamiausią pasakojimą apie valdovo medžioklę.
Papildanti mūsų tyrimą šaltinių grupė – XVI a. literatūriniai kūriniai, padedantys atskleisti medžioklės svarbą to meto valdančiojo elito tarpusavio bendravimui. Išsamiausias pasakojimas apie šią valdovo pramogą − Mikalojaus Husoviano Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę9.