Santrauka
70; Tautos, kalbos, raštijos 72; Vilniaus universitetas 78; Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra 82; Gaonas ir „Šiaurės Jeruzalė“ 83 ANKSČIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE IR JOS PANAIKINIMAS 85 Apšvieta ateina į LDK 85; Gegužės trečiosios. Šių bandymų viršūne tapo 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Seimo priimta konstitucija, kurioje naikinamas valdovų elekcijos principas ir skelbiamas sosto paveldimumas, tačiau monarchas yra tiktai tautos valios reiškėjas. Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 70; Tautos, kalbos, raštijos 72; Vilniaus universitetas 78; Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra 82; Gaonas ir „Šiaurės Jeruzalė“ 83 ANKSČIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE IR JOS PANAIKINIMAS 85 Apšvieta ateina į LDK 85; Gegužės trečiosios. | c-001 | |
| t-002 Šių bandymų viršūne tapo 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Seimo priimta konstitucija, kurioje naikinamas valdovų elekcijos principas ir skelbiamas sosto paveldimumas, tačiau monarchas yra tiktai tautos valios reiškėjas. | c-002 | |
| t-003 Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. | c-003 | |
| t-004 2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. | c-004 | |
| t-005 Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. | c-005 | |
| t-006 Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstatymas. | c-006 | |
| t-007 Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas. | c-007 | |
| t-008 Gegužės trečiosios konstitucijos pagrindu buvo įsteigtas antspaudo ministro užsienio reikalams postas. | c-008 | |
| t-009 Nors Gegužės trečiosios konstitucija radikalumu toli gražu neprilygo Prancūzijos revoliucijos dokumentams, būtent ją reikėtų laikyti riba tarp senosios bajoriškosios santvarkos ir moderniųjų laikų, taigi riba tarp Baroko ir Apšvietos epochų. | c-009 | |
| t-010 Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną padalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Augustas buvo priversti atšaukti Gegužės. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 70; Tautos, kalbos, raštijos 72; Vilniaus universitetas 78; Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra 82; Gaonas ir „Šiaurės Jeruzalė“ 83 ANKSČIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE IR JOS PANAIKINIMAS 85 Apšvieta ateina į LDK 85; Gegužės trečiosios.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Bajoriškoji demokratija 67; Valstybinė religija ar dešimt konfesijų? 70; Tautos, kalbos, raštijos 72; Vilniaus universitetas 78; Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra 82; Gaonas ir „Šiaurės Jeruzalė“ 83
ANKSČIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE IR JOS PANAIKINIMAS 85 Apšvieta ateina į LDK 85; Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas 91; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sunaikinimas 94 III s k y r i u s RUSIJOS IMPERIJOS VALDOMA LIETUVA (1795–1915) 98 BUVUSIO VALSTYBINGUMO TRAUKOJE 99 Kultūrinė autonomija Napoleono šešėlyje 99; 1830–1831 metų sukilimas 104; Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ 106; 1863–1864 metų sukilimas 108; Vyskupo M.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šių bandymų viršūne tapo 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Seimo priimta konstitucija, kurioje naikinamas valdovų elekcijos principas ir skelbiamas sosto paveldimumas, tačiau monarchas yra tiktai tautos valios reiškėjas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šių bandymų viršūne tapo 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Seimo priimta konstitucija, kurioje naikinamas valdovų elekcijos principas ir skelbiamas sosto paveldimumas, tačiau monarchas yra tiktai tautos valios reiškėjas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Pran- cūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių de- klaraciją. Taigi Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdžiai orientavosi į Prancūzijos didžiąją revoliuciją. Ne veltui 1791 m. vasarą Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui, kad, be Prancūzijos, „yra dar viena tauta Eu- ropoje“. Iškalbingi žodžiai absoliutizmų apsuptyje. Lenkijos ir Lietuvos konstitucijos konstruojama santvarka turėjo lygiuotis į Anglijoje prieš 100 metų įvestą santvarką, tiesa, taip ir nesulaukusią rašytinės konstitu- cijos. Tokia pirmoji pasaulyje buvo priimta JAV – 1783 m. konstitucija. Taigi, LLV Konstitucija buvo antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje, keliais mėnesiais aplenkusi Prancūzijos konstituciją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi la- bai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Mies- tiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija. Joje pirmąkart užsiminta ir apie tai, kad valstybė teikia globą valstiečiams jų santykiuose su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas „tauta“ jau ne- reiškė tik „bajorų tautos“, o apėmė lygiai bajorus, miestiečius ir valstie- čius. Konstitucija, aptardama valstybės politinę santvarką, rėmėsi Šarlio Monteskjė (Charles de Montesquieu) valdžių padalijimo principu. Įstaty- mus turi leisti Seimas. Panaikinama liberum veto – bajorų teisė protestuo- ti prieš Seimo nutarimus ir žlugdyti jo darbą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nors Seimui pirmininkauti turi karalius, jo įstatymų leidybos galios yra ribotos, o karaliaus vaidmuo didėja vykdomojoje valdžioje. Atšaukiama karalių renkamumo tvarka, dėl kurios Lenkija ir Lietuva nusirito į anarchijos liūną, valstybė skelbia- ma paveldima monarchija. Tvarkyti valstybės reikalus valdovui turi pa- dėti vyriausybė, vadinama Teisių sargyba, į kurią, be karaliaus, įėjo naujai kuriamų bendrų Lenkijai ir Lietuvai centrinių valdžios institucijų – iždo, karo, policijos komisijų – pirmininkai (ministrai). Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos lais- vę. Taigi LLV gavo naujųjų laikų dvasią ir pilietinės visuomenės principus atitinkantį pagrindinį įstatymą, formuojantį konstitucinės monarchijos santvarką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstatymas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstaty- mas. Keista, nes ja vykdoma ne tik ,,Lenkijos pertvarka“. Konstitucijoje yra rašoma daugiskaita apie „Respublikos valstybes“, t. y. turima omenyje ir Lietuva. Nepaisant visų unitarinių tendencijų, konstitucijos teksto III ir IV skyriuose juodu ant balto parašyta ,,Respublikos valstybės“ – Lenkija ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kuni- gaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas. „Šlovinga Lenkijos ir Lietuvos Konstitucija“ vėl sutei- kė Lietuvai prarastą „būsimos didybės viltį“. Reformos ne tik pažangia linkme kreipė socialinę ir politinę Lietuvos visuomenės raidą, bet ir teikė naujų galimybių lietuviakalbei kultūrai. Neatsitiktinai tuo metu konsti- tucija išverčiama ir į lietuvių kalbą, o tai yra per mažai įvertinta Lietuvos kultūros istorijoje, nes iki tol lietuviškai teturėjome religinės ir grožinės literatūros tekstų. Taigi Gegužės trečiosios konstitucijos vertimas – pir- masis politinis ir teisinis dokumentas lietuvių kalba. Net 27 LDK bajorų pavietų seimeliai iš 33 susirinkusių 1792 m. vasarį prisiekė Konstitucijai, o kiti šeši jai pritarė. Šiuo požiūriu Konstitucija turėjo daugiau šalininkų Lietuvoje nei Lenkijoje, kurioje iš 45 seimelių tik 10 prisiekė Konstituci- jai, o dar 27 seimeliai jai tik pritarė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gegužės trečiosios konstitucijos pagrindu buvo įsteigtas antspaudo ministro užsienio reikalams postas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Gegužės trečiosios konstitucijos pagrindu buvo įsteigtas antspaudo ministro užsienio reikalams postas. Ta funkcija 1791 m. birželio 8 d. patikėta ATR vicekancleriui nuo LDK Joachimui Liutaurui Chreptavi- čiui (Joachim Litawor Chreptowicz). Jis sukomplektavo pirmąją Užsie- nio reikalų ministeriją. Formaliai URM pradėjo veikti 1791-ųjų birželio 19-ąją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nors Gegužės trečiosios konstitucija radikalumu toli gražu neprilygo Prancūzijos revoliucijos dokumentams, būtent ją reikėtų laikyti riba tarp senosios bajoriškosios santvarkos ir moderniųjų laikų, taigi riba tarp Baroko ir Apšvietos epochų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nors Gegužės trečiosios konstitucija radikalumu toli gražu neprilygo Prancūzijos revoliucijos dokumentams, būtent ją reikėtų laikyti riba tarp senosios bajoriškosios santvarkos ir moderniųjų laikų, taigi riba tarp Ba- roko ir Apšvietos epochų. Visi XIX a. Lenkijos ir Lietuvos sukilimai prieš Rusiją vyko su Gegužės trečiosios konstitucijos idėjų vėliava.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną padalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Augustas buvo priversti atšaukti Gegužės.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną pa- dalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Au- gustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti ikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką. 1794 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |