Algirdas ir Maskvos valdovas Dimitrijus susitarė dėl taikos, pagal kurią Lietuvos sienos turėjo būti praplėstos iki Možaisko ir Ugros upės. Kojelavičiaus pasakojime Algirdas ir Dimitrijus susitarė dėl taikos, pagal kurią Lietuvos siena turėjo siekti Možaiską ir Ugros upę.
Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bi jojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku iš vengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo su tarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydi mas žymiausiųjų palydovų ir T a ik o s ta ip m a s k v ė - bajorų, įžengsiąs į miestą ne rių ir A lg ir d o s ą ly g o s lyginant draugas; tarsi nuga lėtojas jis įsmeigsiąs ietį į pilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos li gi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs ka reiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik dami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmo nių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo vanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu dviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu.
Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bi jojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku iš vengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo su tarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydi mas žymiausiųjų palydovų ir T a ik o s ta ip m a s k v ė - bajorų, įžengsiąs į miestą ne rių ir A lg ir d o s ą ly g o s lyginant draugas; tarsi nuga lėtojas jis įsmeigsiąs ietį į pilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos li gi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs ka reiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik dami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmo nių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo vanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu dviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu.