Algirdas ir Maskvos valdovas Dimitrijus susitarė dėl taikos, pagal kurią Lietuvos sienos turėjo būti praplėstos iki Možaisko ir Ugros upės. Kojelavičiaus pasakojime Algirdas ir Dimitrijus susitarė dėl taikos, pagal kurią Lietuvos siena turėjo siekti Možaiską ir Ugros upę.
Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bijojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku išvengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo sutarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydimas žymiausiųjų palydovų ir T a ik o s ta ip m a s k v ė bajorų, įžengsiąs į miestą nerių ir A lg ir d o s ą ly g o s lyginant draugas; tarsi nugalėtojas jis įsmeigsiąs ietį į pilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos ligi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs kareiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutikdami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmonių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdovanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mudviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu.
Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bijojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku išvengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo sutarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydimas žymiausiųjų palydovų ir T a ik o s ta ip m a s k v ė bajorų, įžengsiąs į miestą nerių ir A lg ir d o s ą ly g o s lyginant draugas; tarsi nugalėtojas jis įsmeigsiąs ietį į pilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos ligi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs kareiviams algą, o vadui — karo išlaidas. Abiejų tautų priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutikdami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmonių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdovanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mudviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu.