m. privilegija įteisino Žemaitijos autonomiją – seniūnas galėjo būti skiriamas tik su bajorų sutikimu ir iš vietos žmonių (1495 m. Aleksandro privilegijoje suteikta teisė patiems žemaičiams rinkti seniūną, didysis kunigaikštis jį tik tvirtino), leista turėti savo teismą, be to, didysis kunigaikštis neturėjo teisės steigti valstybinių dvarų. Net