Abiejų Tautų tarpusavio įžadas

PDF 5-6

Bajoriškoji demokratija 67; Valstybinė religija ar dešimt konfesijų? 70; Tautos, kalbos, raštijos 72; Vilniaus universitetas 78; Ryčiausia ir šiauriausia Europoje baroko architektūra 82; Gaonas ir „Šiaurės Jeruzalė“ 83 ANKSČIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE IR JOS PANAIKINIMAS 85 Apšvieta ateina į LDK 85; Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas 91; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sunaikinimas 94 III s k y r i u s RUSIJOS IMPERIJOS VALDOMA LIETUVA (1795–1915) 98 BUVUSIO VALSTYBINGUMO TRAUKOJE 99 Kultūrinė autonomija Napoleono šešėlyje 99; 1830–1831 metų sukilimas 104; Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ 106; 1863–1864 metų sukilimas 108; Vyskupo M.

PDF 92

1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijose – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.