1323 m. Vilniaus sutartis Balińskio pasakojime yra pirmasis autentiškas Vilniaus kaip miesto ir Gedimino sostinės paliudijimas. Sutarties dokumentinis kelias aprašomas per nuorašą, vertimą į lotynų kalbą, popiežiui pateiktą tekstą ir prašymą ją patvirtinti.
VILNIAUS Ml L STO ISTORIJA / TOMAS daugiau galimybių stebėti jų gynybą ir užbėgti už akių jų puolimams. Pirmąjį Vilniaus paminėjimą, pirmą autentišką paliudijimą, kad jau buvęs miestas ir Gedimino sostinė, be abejonių, mums pateikia sutartis, iškilmingai pasirašyta Vil niuje 1323 metų spalio 2 d. iš vienos pusės, - valdovo su Ry gos arkivyskupu, Eželio, Dorpato, Revelio vyskupais, jų ka pitulomis ir miestais, Danijos ginkluotųjų pajėgų vadu, taip pat su Vokiečių ordino Livonijoje magistru ir broliais - iš kitos12. Dar didesnis garsas apie Vilnių pasklido 1325 me tais, kai ryšius nutraukus su kryžiuočiais tame mieste buvo laisva valia pasirašyta toji Gedimino sutartis su Łokietka, ku ria nutarta bendromis jėgomis stoti į kovą su Prūsijos ordi nu, išvaduota 20 000 lenkų belaisvių ir Aldona, Gedimino duktė, išleista už Lokietkos sūnaus Kazimiero Didžiojo.
Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun tiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri terių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri imta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar tį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa tvirtintą. Popiežiui buvo įteiktas nuorašas tos sutarties, sudarytos Vilniuje, 1323 m., pirmąją savaitę po Šv. Myko lo, išverstos iš vokiečių į lotynų kalbą.
Myko lo, išverstos iš vokiečių į lotynų kalbą. Be išsamaus išvar dijimo taikos sutarties tarpininkų, arkivyskupo ir Rygos kapitulos, Eželio* vyskupo, Dorpato vyskupo ir paties miesto vyskupo, Danijos karaliaus ginkluoto būrio vado, Vokiečių ordinom ir Rygos miesto pusės ir be nurodymo žemių, kurias tos sutarties sąlygos turėjo paliesti1 1 , nieko dau giau nebuvo, tik keli punktai apie saugumą keliauninkų abiejų besitariančių pusių kraštuose, apie teisišką sprendimą gin * wenbrulie), Mintaujos komtūras ir Eželis (Oeselis), dab. Saremas brolis Otto (Blanehom). m n Iš Ordino Livonijoje pusės paminėti Prie Ordino valdų buvo priskirta ir tik: brolis lonas de Lovenbinkė (Lo- kryžiuočių pilis Memelyje. 74 ## Puslapis 91 I KNYGA čų tarp abiejų pusių pavaldinių, apie prisigrobtų turtų grą žinimą, apie pabėgusių knechtų ir tarnų grąžinimą ir t. t. Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga nytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet gi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, gal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos.
I KNYGA čų tarp abiejų pusių pavaldinių, apie prisigrobtų turtų grą žinimą, apie pabėgusių knechtų ir tarnų grąžinimą ir t. t. Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga nytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet gi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, gal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos. Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
Kai tas galingas valdovas įsakė ant kal no sumūryti pilį ir papėdėje pastatyti medinę tvirtovę, už 12 R a y n a 1 d u s Annal. Ecclesias. T. XV, ta]. Foigtas nurodo, kad šios Vilniu- 1323 m. N. 20, p. 256: Foedusque Vii- je pasirašytos sutarties nuorašą, iš nae hoc anno die dominico post evolu- lotynų kalbos išverstą į vokiečių, tum D . Michaeli sacrum diem compo- Rygos pasiuntiniai įteikė popiežiui situm est [Ir sutartis Vilniuje šiais įr kad jos nuorašas yra Slapt. Arch, metais sekmadienį po įvykusios Šv. n . 379. Mvkolo šventės dieną buvo sudary- 22 ## Puslapis 39 I KNYGA kardytą kuolų tvora, gausiai plūdo ir palei pilį kūrėsi nauji gyventojai - įvairių padermių ir įvairiais sumetimais.
VILNIAUS Ml L STO ISTORIJA / TOMAS daugiau galimybių stebėti jų gynybą ir užbėgti už akių jų puolimams. Pirmąjį Vilniaus paminėjimą, pirmą autentišką paliudijimą, kad jau buvęs miestas ir Gedimino sostinė, be abejonių, mums pateikia sutartis, iškilmingai pasirašyta Vil niuje 1323 metų spalio 2 d. iš vienos pusės, - valdovo su Ry gos arkivyskupu, Eželio, Dorpato, Revelio vyskupais, jų ka pitulomis ir miestais, Danijos ginkluotųjų pajėgų vadu, taip pat su Vokiečių ordino Livonijoje magistru ir broliais - iš kitos12. Dar didesnis garsas apie Vilnių pasklido 1325 me tais, kai ryšius nutraukus su kryžiuočiais tame mieste buvo laisva valia pasirašyta toji Gedimino sutartis su Łokietka, ku ria nutarta bendromis jėgomis stoti į kovą su Prūsijos ordi nu, išvaduota 20 000 lenkų belaisvių ir Aldona, Gedimino duktė, išleista už Lokietkos sūnaus Kazimiero Didžiojo.