vardan bendros tėvynės gerovės

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Esą visuomenė\ngalinti būti rami tik tada, kai karalius asmeniškai val­\ndysiąs Lietuvą; svetur išvykusio karaliaus žodis ne­\ngreitai juos pasiekiąs ir paprastai negalįs būti veiks­\nmingas. Kas be ko, jie visi neišpasakytai trokštą, kad\nkaralius asmeniškai juos valdytų, tačiau jie to nesitiki,\n511\n\n## Puslapis 510\n\nn es p u ik iai žino, jo g len k ai nieku b ū d u n esu tik sią, kad\nkaralius ilgam atitrūktų nuo jų valstybės reikalų. Štai\nto d ėl vardan b en d ro s tėvynės gerovės jie karštai mal­\nd a u ją paskirti Lietuvai vietininku Simoną Olelkaitį,\nSlucko kunigaikštį, savo pusbrolio sūnų, garsų žygiais\nAlgirdo proanūkį.