t-001vidutinis
Teisingai taria išmintingas vyras, jog tikyba senovės lietuvių buvo džiaugsmu, o džiaugsmas tikyba.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Pačios šventės tų dievų buvo su metų laikais ir jų linksmybėmis sukergtos, kurių jauni ir seni džiaugdamies, kaip regėjom, laukė. Teisingai taria išmintingas vyras, jog tikyba senovės lietuvių buvo džiaugsmu, o džiaugsmas tikyba. Kaipogi ko galėjo, sako jis, viltis žemaičiai nuo naujos tikybos, kurios mokytojai pagal tų laikų nuomonę mokė, jog žmogui reikėjo nuo turtų, gėrybių, linksmybių ir džiaugsmo bei visokių kūno pajautimų atsižadėti, rodydami ir patį Dievą tų sunkių įstatymų, beje, žmogų vargdienį ant kryžiaus išspylotą, vadindami jį dar išganytoju svieto, kursai, pagal nuomonę netikėlių, savęs rodęsis jiems negalėjęs apginti.