t-001vidutinis
Teisingai taria išmintingas vyras, jog tikyba senovės lietuvių buvo džiaugsmu, o džiaugsmas tikyba.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Pačios šven tės tų dievų buvo su metų laikais ir jų linksmybė mis sukergtos, kurių jauni ir seni džiaugdamies, kaip regėjom, laukė. Teisingai taria išmintingas vyras, jog tikyba senovės lietuvių buvo džiaugsmu, o džiaugsmas tikyba. Kaipogi ko galėjo, sako jis, vil tis žemaičiai nuo naujos tikybos, kurios mokytojai pagal tų laikų nuomonę mokė, jog žmogui reikėjo nuo turtų, gėrybių, linksmybių ir džiaugsmo bei vi sokių kūno pajautimų atsižadėti, rodydami ir patį Dievą tų sunkių įstatymų, beje, žmogų vargdienį ant kryžiaus išspylotą, vadindami jį dar išganytoju svieto, kursai, pagal nuomonę netikėlių, savęs ro dęsis jiems negalėjęs apginti.