Santrauka
3, p. 140; jį vadina: homo furiosus, ac crapula in famis [baisus žmogus ir begėdis gir tuoklis].
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 3, p. 140; jį vadina: homo furiosus, ac crapula in famis [baisus žmogus ir begėdis gir tuoklis]. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 3, p. 140; jį vadina: homo furiosus, ac crapula in famis [baisus žmogus ir begėdis gir tuoklis].
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šis kunigaikštis, dar nuo pirmųjų kivir- 1 Lietuvos istorikai Švitrigailą api būdina ne per geriausiai. K o j a ł o- w i c z Hist. Pars II, 1. 3, p. 140; jį vadina: homo furiosus, ac crapula in famis [baisus žmogus ir begėdis gir tuoklis]. Strijkovskis pasakoja, kad buvęs „niekingas, girtuoklis ir ūmus kerštąuninkas”. Vis dėlto ir Švitri gailai atsirado gynėjas: Kotzebue, aukščiau cituotame savo rašinyje Switrigail ein Beytrag etc. regi jame herojų ir didį žmogų. Tačiau objek tyvus istorikas, vertindamas jį pagal įrodymais paremtus darbus, viena vertus, pripažįsta, jog tai buvęs ku nigaikštis, savo populiarumu ir dos numu sugebėjęs įsigyti daug bičiu lių, bet, kita vertus, mato kupiną laukinės aistros, ūmaus būdo barba rą, dar mažai teapgludintą pietie tiškos civilizacijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |