Ant tos šventės turėjo gaspadoriąi savo šeimyną nuvaišinti ir susibarusieji tarp savęs susitaikinti. Regis, nuo tų laikų šiandien dar žemaičiai tebminavoja tuos žodžius: „Žeme šventa, Žemale šventa arba Žemynėle žydeklėle! pakylėk mūsų rankų darbus", — regis, maldos palaikas; alus dar buvo vadinamas žemgerinis, kurį darė tai šventei.