posakis

Verčiau pasiduodant išsaugoti šiokią tokią valstybę

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Apsupto Kijevo gyventojai nutarė verčiau pasiduoti ir išsaugoti šiokią tokią valstybę, negu viską prarasti priešindamiesi. Kojelavičiaus pasakojime Kijevo gynėjai nusprendė atiduoti pilį ir miestą, kad pasiduodami išsaugotų bent šiokią tokią valstybę.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Apsupto Kijevo gyventojai nutarė verčiau pasiduoti ir išsaugoti šiokią tokią valstybę, negu viską prarasti priešindamiesi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Nors rusai dar nebuvo\n2 03\n\nVerčiau pasiduodant išsaugoti šiokią tokią valstybę, \nkad ir nugalėtojo valdomą, nei viską atkakliu prie­\nšinimusi prarasti. Todėl pa­\nsitarę nusprendė patys ati­\nduoti pilį ir miestą. Visi luo­\nmai, išėję iš miesto, sveikino \nnugalėtoją \nGediminą \nkaip \nKijevo ir Rusios didįjį kuni­\ngaikštį, prisiekdami su visomis žemėmis paklusti jo \nvaldžiai.
t-002vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Kijevo gynėjai nusprendė atiduoti pilį ir miestą, kad pasiduodami išsaugotų bent šiokią tokią valstybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Nors rusai dar nebuvo\n2 03\n\nVerčiau pasiduodant išsaugoti šiokią tokią valstybę, \nkad ir nugalėtojo valdomą, nei viską atkakliu prie­\nšinimusi prarasti. Todėl pa­\nsitarę nusprendė patys ati­\nduoti pilį ir miestą. Visi luo­\nmai, išėję iš miesto, sveikino \nnugalėtoją \nGediminą \nkaip \nKijevo ir Rusios didįjį kuni­\ngaikštį, prisiekdami su visomis žemėmis paklusti jo \nvaldžiai.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)21