Santrauka
Narbutas šventųjų upių ir ežerų draudimą žvejoti siejo su išimtimis per badmetį, priešų apgultį ar staigų reikalą. Narbutas upių ir ežerų vardų pažinimą laikė svarbia parama senovės tyrėjui, aiškinančiam jų etimologiją pirmykštėse kalbose.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas šventųjų upių ir ežerų draudimą žvejoti siejo su išimtimis per badmetį, priešų apgultį ar staigų reikalą.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas upių ir ežerų vardų pažinimą laikė svarbia parama senovės tyrėjui, aiškinančiam jų etimologiją pirmykštėse kalbose.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas upių ir ežerų vardų pažinimą laikė svarbia parama senovės tyrėjui, aiškinančiam jų etimologiją pirmykštėse kalbose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Todėl seno vės tyrėjui didelė parama yra vandenų vardų pažinimas ir jų prasmės, atsižvelgiant į jų etimologiją pirmykštėse kalbose, aiš kinimas. Ankstesniame straipsnyje šiuo požiūriu kalbėjome apie upėvardį Ross; čia dar turime pridurti kaip mokslinio tyrimo pavyzdį pastebėjimą apie vardų Nar, Nėr, Nor, Nur etimologi ją; pirmykštėje lietuvių kalboje, bendroje su slavų ir daugeliu kitų, jie reiškia vandenį arba vandenų telkinį, požemio van dens užlietą gelmę, vandens srovę arba tekėjimą. Iš to indų šventojoje kalboje, arba sanskrite, Nara - vanduo; arabiškai Nahr-upė, lietuviškai Nar senąja kalba reiškė vandens kraštą (krantą).
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |