Forma

Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius, kuris dėžutėje turi tūkstantį dukatų, o priešininką - už dviejų mylių, tas gali drąsiai dėti kepurę ant stalo

Kontekstas ir vartojimas

Patarlė pateikiama po kepurės dėjimo ant stalo kaip priesaikinio liudijimo papročio aprašymo.

Reikšmė

Patarlė ironiškai sieja drąsą dėti kepurę ant stalo su pabėgimo, pinigų ir atstumo nuo priešininko saugumu.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas posakį „Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius“ pateikia kaip labai seną patarlę iš XVI a. vietinių dokumentų.
global_idt-187840
teiginio_tipasfaktas
sudarymo_pagrindimasTeiginys yra pilnas lietuviškas sakinys su aiškiu subjektu, posakiu ir Narbuto atribucija. Citata tiesiogiai palaiko patarlės siejimą su XVI a. vietiniais dokumentais.
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas posakį „Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius“ pateikia kaip labai seną patarlę iš XVI a. vietinių dokumentų.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tą užmo­ kestį paimdavo prisiekusioji pusė, dalį pinigų atidavusi teismui1*. Tokios priesaikos turėjo būti žinomos jau labai senais lai­ kais, o po unijos jas pažino ir lenkai, nes labai sena patarlė sa­ ko: „ Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius, kuris dėžutėje turi tūkstantį dukatų, o priešininką - už dviejų mylių, tas gali drąsiai dėti kepurę ant stalo“‘9. Tai išrašyta iš XVI amžiaus vie­ tinių dokumentų18 19 20.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai