Forma
Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius, kuris dėžutėje turi tūkstantį dukatų, o priešininką - už dviejų mylių, tas gali drąsiai dėti kepurę ant stalo
Kontekstas ir vartojimas
Patarlė pateikiama po kepurės dėjimo ant stalo kaip priesaikinio liudijimo papročio aprašymo.
Reikšmė
Patarlė ironiškai sieja drąsą dėti kepurę ant stalo su pabėgimo, pinigų ir atstumo nuo priešininko saugumu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas posakį „Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius“ pateikia kaip labai seną patarlę iš XVI a. vietinių dokumentų.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas posakį „Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius“ pateikia kaip labai seną patarlę iš XVI a. vietinių dokumentų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tą užmo kestį paimdavo prisiekusioji pusė, dalį pinigų atidavusi teismui1*. Tokios priesaikos turėjo būti žinomos jau labai senais lai kais, o po unijos jas pažino ir lenkai, nes labai sena patarlė sa ko: „ Tas, kuris vežime turi pasikinkęs šešis arklius, kuris dėžutėje turi tūkstantį dukatų, o priešininką - už dviejų mylių, tas gali drąsiai dėti kepurę ant stalo“‘9. Tai išrašyta iš XVI amžiaus vie tinių dokumentų18 19 20.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |