Santrauka
Narbutas užrašą „Sotwor. Boh. Nasz“ sieja su saulės veidą vaizduojančiu ženklu ir Vytauto laikų rusiškomis raidėmis. Narbutas nurodo, kad kiti užrašą skaitė kaip „Sotwar“ arba rusiškai „Sotworytel“ ir nelaikė jo pagonišku simboliu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas užrašą „Sotwor. Boh. Nasz“ sieja su saulės veidą vaizduojančiu ženklu ir Vytauto laikų rusiškomis raidėmis.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas nurodo, kad kiti užrašą skaitė kaip „Sotwar“ arba rusiškai „Sotworytel“ ir nelaikė jo pagonišku simboliu.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas nurodo, kad kiti užrašą skaitė kaip „Sotwar“ arba rusiškai „Sotworytel“ ir nelaikė jo pagonišku simboliu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Apklausinėjus žydą ir kaimietį, paaiškėjo, kad dau giausia buvo plonų monetų, visos vienodo antspaudo; dviejų rūšių storosios sudarė pusę viso radinio svorio; sidabras aukš- 31 31 Dėl Santvaro atvaizdo buvo įvairiausių nuomonių. Visų pirma bu vo abejojama dėl popieriaus autentiškumo: ar jis priklausė ikikrikščio- niškajai epochai ir 200 metais buvo panaudotas dokumentui rašyti. Bet buvo rastas popierius su tokiu pat ženklu, tik be ratinio užrašo; jis įtikino, jog kažkur Lietuvoje arba Lietuvos Rusioje buvo fabrikas, gaminęs to kios rūšies popierių. Taigi galėjo panašus egzistuoti nuo seno. Kiti skaitė „ Sotwar“, rusiškai „ Sotworytel“, ir net nemanė jį esant pagonišką simbo lį.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |