t-001vidutinis
Sostinėje sunaikinus senąsias šventvietes ir pradėjus dievų buveinę versti krikščioniška bažnyčia, Teodoro Narbuto pasakojimu, žmonės tyliai svarstė: „O, koks lenkų Dievas turi būti galingas“.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Pirmiausia sostinėje užgesinta Amžinoji ugnis, sugriauti altoriai, sulaužyti ir paskandinti dievų iš akmens ir brangiųjų metalų stabai, simboliai, paminklai, išmušti šventi šliužai. Pamokslų ir astrologiniame bokšte iškelta Šventojo Kryžiaus vėliava, užnešti varpai, dievų buveinės vieta pašventinta ir ant Amžinosios ugnies aukuro griuvėsių pastatytas altorius, skirtas išganingajam tikėjimui, prieš kurį arkivyskupas atliko bekraujį aukojimą; pradėta statinį perdarinėti į krikščionišką bažnyčią. Dvasininkai, tarnavę gimtojo krašto dievams, išnyko, nutilo sibilės, žmonės netgi nedrįso balso kelti; tyliai tarp savęs kalbėta: „O, koks lenkų Dievas turi būti galingas, jeigu tiems naikintojams mūsų dievai nieko blogo negali padaryti; o jeigu iš mūsų kas nors taip pasielgtų, be abejo, neliktų griežtai nenubaustas“. O šios nuomonės vienas atsitiktinumas vos nepatvirtino.