posakis

„Lai Dauguva tekėdama nusineša mūsų krikščionybę vokiečiams pavymui“

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vos tik kryžiuočių flotilė paliko Dauguvos žio-- tis, latviai ėmė burtis į pasitarimus, maudytis pirtyse, iš kurių išbėgę puldavo į Dauguvą apsiprausti krikšto van denyje, šaukdami: „Lai Dauguva tekėdama nusineša mū sų krikščionybę vokiečiams pavymui“.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 263

Vos tik kryžiuočių flotilė paliko Dauguvos žio-- \ntis, latviai ėmė burtis į pasitarimus, maudytis pirtyse, iš \nkurių išbėgę puldavo į Dauguvą apsiprausti krikšto van\ndenyje, šaukdami: „Lai Dauguva tekėdama nusineša mū\nsų krikščionybę vokiečiams pavymui“. Be to, suradę kaž\nkokią iš medžio išraižytą žmogaus galvą, įmetė į upę, \n¡manydami, kad tai buvo krikščionių dievybė.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)

Vos tik kryžiuočių flotilė paliko Dauguvos žio-- tis, latviai ėmė burtis į pasitarimus, maudytis pirtyse, iš kurių išbėgę puldavo į Dauguvą apsiprausti krikšto van denyje, šaukdami: „Lai Dauguva tekėdama nusineša mū sų krikščionybę vokiečiams pavymui“. Be to, suradę kaž kokią iš medžio išraižytą žmogaus galvą, įmetė į upę, ¡manydami, kad tai buvo krikščionių dievybė.