Pasak Jeronimo Prahiškio, Vytautas, susidūręs su žmonių pasipriešinimu tautos paminklų naikinimui, paliepė Jeronimui pasitraukti iš kunigaikštystės ir pirmenybę teikė nuostatai: „geriau tegu Kristui žmonių trūksta negu kad jam“.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Pats Jeronim as Prahiškis, vykdydamas savo apaštalavimo darbus, per Vytauto įsakymus, nusiųstus vietos valdžiai, patyrė pasipriešinim ą, kai žmonės, matydami, kaip naikinami tautos paminklai, ne tekę kantrybės ėmė kelti balsą ir grasino urm u persikelsią į kitas žemes. Tas pats m okintojas pasakoja: „Vytautas norė jo, kad geriau tegu Kristui žmonių trūksta negu kad jam “. Šit todėl paliepė Jeronim ui dangintis iš savo kunigaikštys tės. Regis, kad šitai dėjosi po 1387 m etų, Užgirio krašte, Vytauto valdžioje buvusiam e1 2. 1 Žr. I priedą. 2 Šaltiniai šiam paragrafui: rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika. - H 55,56; rankraštinė vokiškoji J. F. R. kronika; Bielski. - S. 273; Strijkovskis. - p. 444-446; šio veikalo pirmas tomas. -1. c.; Danilavičiaus „Metraštininkas“. - H 204; Karamzin. - T. V. - Nota nr. 109; Raynaldo. Ann. eccl. - An. 1386. - Nr. 6; an. 1387. - Nr. 16. 357 1369 Pastabos. Visų atvertimo darbų buvo imtasi, kaip kad jau sakėme, Didžiojo pasninko pradžioje, o privilegijos, kuria bu vo įkurta Vilniaus vyskupija, datoje nurodytas penktadienis* po Pelenų dienos* 1. Betgi Strijkovskis ta proga praneša apie Rytų apeigų tikėjimo rusimų teisę tekėti už katalikų ne kitaip, kaip tik pereinant į vyro tikėjimą, tad čia verta priminti rusų kronikų reikštus priekaištus karaliui, tikriausiai dėl tos pačios priežasties kilusius, esą tam e