Santrauka
Narbutas posakį „Gamtoje nėra nieko neišbaigto“ pateikia kaip senovės lietuviams priskirtą astronomijos supratimo dalį.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas posakį „Gamtoje nėra nieko neišbaigto“ pateikia kaip senovės lietuviams priskirtą astronomijos supratimo dalį.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas posakį „Gamtoje nėra nieko neišbaigto“ pateikia kaip senovės lietuviams priskirtą astronomijos supratimo dalį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Gamtoje nėra nieko neišbaigto, išskyrus pačią pasaulio erdvę. Ir saulė, ir mėnuo, ir žvaigždės, ir žemė turi savo pabaigą, nes turė jo pradžią. Tik vienas Dievas, kuris nėra niekieno sukurtas, ku rio būstas yra toji begalinė erdvė, tik jis vienas ir tik toji erdvė neturi pabaigos“. Tai tokį astronomijos supratimą, kaip rašo ma no korespondentas, turėjo senovės lietuviai, o mums jį priminė tas seneliukas . 3 3 Laiško, gauto iš Raseinių, fragmentas*.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |