Santrauka

Narbutas posakį „Gamtoje nėra nieko neišbaigto“ pateikia kaip senovės lietuviams priskirtą astronomijos supratimo dalį.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas posakį „Gamtoje nėra nieko neišbaigto“ pateikia kaip senovės lietuviams priskirtą astronomijos supratimo dalį.
global_idt-189560
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas posakį „Gamtoje nėra nieko neišbaigto“ pateikia kaip senovės lietuviams priskirtą astronomijos supratimo dalį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Gamtoje nėra nieko neišbaigto, išskyrus pačią pasaulio erdvę. Ir saulė, ir mėnuo, ir žvaigždės, ir žemė turi savo pabaigą, nes turė­ jo pradžią. Tik vienas Dievas, kuris nėra niekieno sukurtas, ku­ rio būstas yra toji begalinė erdvė, tik jis vienas ir tik toji erdvė neturi pabaigos“. Tai tokį astronomijos supratimą, kaip rašo ma­ no korespondentas, turėjo senovės lietuviai, o mums jį priminė tas seneliukas . 3 3 Laiško, gauto iš Raseinių, fragmentas*.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai