Posakis „Be manęs nieko negali būti sprendžiama apie mane“ buvo laikomas laisvės pagrindu ir siejamas su liberum veto teise.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 285
visi savo laisvės pagrindu laikė\nšį dėsnį: „Be manęs nieko negali būti sprendžiama apie mane\"\n_(nihil de те, sine те)._
Liberum veto reiškė laisvojo pasipriešinimo teisę, siejamą su principu „Be manęs nieko negali būti sprendžiama apie mane“.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 285
visi savo laisvės pagrindu laikė\nšį dėsnį: „Be manęs nieko negali būti sprendžiama apie mane\"\n_(nihil de те, sine те)._
Seime atsiradus atstovui, pasakiusiam „veto“, seimas turėdavo iširti.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 414
Visada atsirasdavo, kas pasakydavo _„veto\",_ ir seimas\nturėdavo iširti.
Kardinalinių teisių įstatyme liberum veto buvo paliktas nepaliestas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 422
Tuo būdu buvo paliktas nepaliestas _liberum veto,_ ga-\nrantuota, kad karaliai bus tik renkami, kad kitatikiai turės lygias
Čartoriskiai siekė panaikinti liberum veto, bet pasipriešinus Rusų ir Prūsų atstovams veto buvo paliktas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 419
Jie sva-\njojo net panaikinti _liberum\nveto,_ bet kadangi tam pasi-\npriešino Rusų ir Prūsų atsto-\nvai, tai tuo tarpu _veto_ buvo\npaliktas. Užtat buvo priimtas\nseimo darbų statutas.
Liberum veto buvo paliktas kartu su karalių elekcija ir bajorijos teise neklausyti karaliaus, jei nevykdomi pacta conventa punktai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 428
Buvo palikta ir _liberum veto,_ ir karalių elekcija ir bajorijos teisė\nneklausyti karaliaus, nevykdant _pacta conventa_ punktų. Bet