VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS posakį: Ab alio expectes alteri quod feceris [Tai, ką padarei vie nam, sulauksi iš kito]. Tai mūsų paskutinioji valia, bet gana plačiai aprašyta ir aiškiai išreikšta, kad būtų svarbi ir tvirta, jeigu ne kaip testamentas, tai kaip kodicilas, kadangi pagal krikščioniškas teises, kurių visi krikščionių valdovai įpratę bylose laikytis, imperatoriai, karaliai, kunigaikščiai, jokios viršenybės sau juo nepripažindami, testamento arba kodi- cilo galia veikti sine solennibus [be iškilmių], kaip teisininkai sako, Regulis Juris [teisės nuostatomis] ir pareiškę paskutinę savo valią raštu be liudininkų, tai yra daugeliu atvejų ponų tarybų viršesniems žmonėms leista. Taip pat šį perrašytą testamentą mes kartą ir antrą, ir dar keliolika kartų perskai tę ir išklausę, jį, kaip mūsų nuoširdžia ir gera valia bei palie pimu parašytą, mūsų signetu, kuriuo paprastai antspauduo davome slaptus raštus, užantspaudavome ir, kad būtų tikriau ir patikimiau, savo ranka pasirašėme, būdami geros atmin ties ir sveiko proto.
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS posakį: Ab alio expectes alteri quod feceris [Tai, ką padarei vie nam, sulauksi iš kito]. Tai mūsų paskutinioji valia, bet gana plačiai aprašyta ir aiškiai išreikšta, kad būtų svarbi ir tvirta, jeigu ne kaip testamentas, tai kaip kodicilas, kadangi pagal krikščioniškas teises, kurių visi krikščionių valdovai įpratę bylose laikytis, imperatoriai, karaliai, kunigaikščiai, jokios viršenybės sau juo nepripažindami, testamento arba kodi- cilo galia veikti sine solennibus [be iškilmių], kaip teisininkai sako, Regulis Juris [teisės nuostatomis] ir pareiškę paskutinę savo valią raštu be liudininkų, tai yra daugeliu atvejų ponų tarybų viršesniems žmonėms leista. Taip pat šį perrašytą testamentą mes kartą ir antrą, ir dar keliolika kartų perskai tę ir išklausę, jį, kaip mūsų nuoširdžia ir gera valia bei palie pimu parašytą, mūsų signetu, kuriuo paprastai antspauduo davome slaptus raštus, užantspaudavome ir, kad būtų tikriau ir patikimiau, savo ranka pasirašėme, būdami geros atmin ties ir sveiko proto.
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS posakį: Ab alio expectes alteri quod feceris [Tai, ką padarei vie nam, sulauksi iš kito]. Tai mūsų paskutinioji valia, bet gana plačiai aprašyta ir aiškiai išreikšta, kad būtų svarbi ir tvirta, jeigu ne kaip testamentas, tai kaip kodicilas, kadangi pagal krikščioniškas teises, kurių visi krikščionių valdovai įpratę bylose laikytis, imperatoriai, karaliai, kunigaikščiai, jokios viršenybės sau juo nepripažindami, testamento arba kodi- cilo galia veikti sine solennibus [be iškilmių], kaip teisininkai sako, Regulis Juris [teisės nuostatomis] ir pareiškę paskutinę savo valią raštu be liudininkų, tai yra daugeliu atvejų ponų tarybų viršesniems žmonėms leista. Taip pat šį perrašytą testamentą mes kartą ir antrą, ir dar keliolika kartų perskai tę ir išklausę, jį, kaip mūsų nuoširdžia ir gera valia bei palie pimu parašytą, mūsų signetu, kuriuo paprastai antspauduo davome slaptus raštus, užantspaudavome ir, kad būtų tikriau ir patikimiau, savo ranka pasirašėme, būdami geros atmin ties ir sveiko proto.