Žymių mirusiųjų deginimas ant laidotuvių laužo

Santrauka

Narbutas rašo, kad žymių mirusiųjų laidotuvėse su didiku kartais laidodavo tarnus, arklius, šunis ir sakalus, o dažniau juos vesdavo ant laužo. Narbuto aprašymu, ant laidotuvių laužo su žymaus mirusiojo kūnu kraudavo daiktus, kurie jam gyvenime buvo malonūs, reikalingi ar puošnūs.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad žymių mirusiųjų laidotuvėse su didiku kartais laidodavo tarnus, arklius, šunis ir sakalus, o dažniau juos vesdavo ant laužo. global_id t-189908		c-001
t-002 Narbuto aprašymu, ant laidotuvių laužo su žymaus mirusiojo kūnu kraudavo daiktus, kurie jam gyvenime buvo malonūs, reikalingi ar puošnūs. global_id t-189909		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbuto aprašymu, ant laidotuvių laužo su žymaus mirusiojo kūnu kraudavo daiktus, kurie jam gyvenime buvo malonūs, reikalingi ar puošnūs.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šis pa­ protys, kurio užuomazga kilusi iš indų, lietuvių buvo apribo­ tas tiek, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais taikytas tik žymesniems žmonėms laidoti. Ant laidotuvių laužo su miru­ siojo kūnu būdavo kraunama viskas, kas velionio gyvenime buvo malonaus arba reikalingo ar buvo jo puošmena. Šiuo po­ žiūriu sekta senovės galais ir skandinavais bei daugeliu kitų įvairių tautų.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai