t-001vidutinis
Lietuvoje lietuvių valstiečiai ir žydų pirkliai buvo ūkiškai priklausomi vieni nuo kitų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 167
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 167 Lietuvos piliečiai žydai ir lenkai Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavusių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Malonybiškai ir kartu pašaipiai lietuvių vadinami „mūsų žydeliai“ (dėl to, kad nebuvo aukšto ūgio ir užsiėmė valstiečių neigiamai vertinama prekyba, o ne „rimtu“ darbu) garsėjo visuotiniu raštingumu, pomėgiu knygai ir tuo atžvilgiu buvo geras pavyzdys lietuvių tautiniam judėjimui, nors lietuviams atrodė „kitokie“. Žydai lietuvių valstiečius matė kaip mažai civilizuotus kaimiečius, iš kurių jie tik pirko produkciją, o vos prasibrėžianti lietuvių kultūra jiems, kaip ir lenkams, visiškai neimponavo. Su lietuviais žydai kalbėjo rusiškai ar lenkiškai. XX a. situacija ėmė keistis: su žydais lietuviai pradėjo bendradarbiauti renkant atstovus į Rusijos Dūmą, taip įveikdami lenkų dvarininkų deputatus. Tačiau tai ir vieni, ir kiti darė savanaudiškai, nenumatydami bendros strateginės partnerystės.