t-001vidutinis
Lietuvoje lietuvių valstiečiai ir žydų pirkliai buvo ūkiškai priklausomi vieni nuo kitų.
Įrodymai (1)
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 167 Lietuvos piliečiai žydai ir lenkai Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavu- sių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Malonybiškai ir kartu pašaipiai lietuvių vadinami „mūsų žydeliai“ (dėl to, kad nebuvo aukšto ūgio ir užsiėmė valstiečių neigiamai vertinama prekyba, o ne „rimtu“ darbu) garsėjo visuotiniu raštingumu, pomėgiu knygai ir tuo atžvilgiu buvo geras pavyzdys lietuvių tautiniam judėjimui, nors lietuviams atrodė „kitokie“. Žydai lietuvių valstiečius matė kaip mažai civilizuotus kaimie- čius, iš kurių jie tik pirko produkciją, o vos prasibrėžianti lietuvių kultūra jiems, kaip ir lenkams, visiškai neimponavo. Su lietuviais žydai kalbėjo rusiškai ar lenkiškai. XX a. situacija ėmė keistis: su žydais lietuviai pradė- jo bendradarbiauti renkant atstovus į Rusijos Dūmą, taip įveikdami lenkų dvarininkų deputatus. Tačiau tai ir vieni, ir kiti darė savanaudiškai, nenu- matydami bendros strateginės partnerystės.