Žydų atskiras bendruomeninis gyvenimas ir hebrajų bei jidiš mokyklos
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius poreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susijusius gyvenimus. Apskritai žydai gyveno atskirą bendruomeninį gyvenimą ir menkai integravosi į lietuvių visuomenę, o sionistinis judėjimas kėlė Lietuvos žydus gyventi į Palestiną.
Kai kuriose srityse žydai tvirtai dominavo – eksportavo daugiau arklių, kailių ir odų, miško medžiagos, o importe sudarė didžiąją dalį. Apskritai žydai gyveno atskirą bendruomeninį gyvenimą ir menkai integravosi į lietuvių visuomenę, o sionistinis judėjimas kėlė Lietuvos žydus gyventi į Palestiną. Lenkai, sudarę apie 3,2 proc.
Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius poreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susijusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komercijoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonominių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svarbiais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą.