t-001vidutinis
Skirgaila Jogailos ir savo vardu davė Kęstučiui bei Vytautui žodį ir ranką.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 172-174
Tuomet mūsų I. VYTAUTO SKUNDAS PRIEŠ JOGAILĄ IR SKIRGAILĄ 179 tėvas kunigaikštis Kęstutis (tada jis buvo galingas), jei būtų norėjęs, būtų atėmęs Vilnių ir kunigaikščiui Jogailai, jei būtų panoręs, būtų davęs kunigaikštystę, nes kunigaikštis Jogaila po savo tėvo [mirties) tebebu vo visai jaunas. Mūsų tėvas šito padaryti, atimti iš jo Vilnių, visiškai nenorėjo dėl savo brolio, kaip vyriau siojo, ir kunigaikštį Jogailą pasodino Vilniaus pilyje ir saugojo jį iš visų pusių, kol jis paaugo ir kol prie jo priprato žmonės. Ir paskui mūsų tėvas patyrė iš kai kurių savo drau gų, kad kunigaikštis Jogaila be mūsų tėvo žinios, nu slėpdamas nuo mūsų tėvo, sudarė taiką su Prūsų kraštu ir su Livonijos kraštu ir mūsų tėvą išdavė; tasai, kurs turėjo ir prižadėjo kariauti, nebenorėjo mūsų tėvui pa dėti ir nuolatos galvojo tik, kaip mano tėvą ir mane patį sugauti ir kaip mano tėvą ir mane nužudyti ir mū sų žemę pasiglemžti. Mūsų tėvas šitą tikrai patyrė ir, pamatęs ant savo galvos nelaimę, nužygiavo į Vil nių, užėmė Vilnių, paėmė į nelaisvę patį kunigaikštį Jogailą, ir jo brolius, ir jo motiną, ir jo visas žemes bei pilis jis paėmė taip pat į savo rankas; ir jo auksą, ir iždą, ir žirgyną, viską tą jis paėmė. Tačiau mūsų tėvas, vengdamas apie save piktų kal bų ir nenorėdamas nieko iš savo giminės išvyti, sugrą žino jam visą jo tėvo dalį — Vitebską ir kitas sritis, kurios buvo jo tėvo,— ir auksą, ir iždą, ir žirgyną, o ku nigaikštis Jogaila prižadėjo mūsų tėvui su savo motina ir savo broliais ir prisiekė ištikimybę, sutvirtindamas tai raštais ta prasme, kad jis Vilniaus niekados nebe- reikalaus ir bus mūsų tėvui paklusnus savo tėvo dalyje Vitebske. Ir po to tačiau tiesos nesilaikė ir užėmė Vil nių prieš mūsų tėvą: tuo metu mūsų tėvas buvo karo žygyje. 180 Mūsų tėvas grįžo iš karo žygio, o kunigaikštis Jo gaila be jo žinios užėmė ir Trakus. Ir mūsų tėvas ku nigaikštis Kęstutis nujojo tada į 2emaičius, norėdamas gauti pagalbos. Ir atėjo mūsų tėvas su žemaičiais prie Trakų, aš pats irgi buvau ten su savo tėvu kunigaikš čiu Kęstučiu. Kunigaikštis Jogaila pasitiko mus su savo kariuomene. Su juo buvo ir Livonijos ponai [kariuo menėj. Ir mes su mūsų tėvu stovėjome ant vieno kalno, o kunigaikštis Jogaila ant kito kalno, priešais mus. Ta da kunigaikštis Skirgaila davė žodi mano tėvui kuni gaikščio Jogailos vardu ir davė jam savo ranką, ir savo vardu taip pat davė žodį ir savo ranką. Ir man pačiam jis taip pat davė žodį kunigaikščio Jogailos vardu ir savo vardu, ir [davėj savo ranką. Ir mūsų tėvas pati kėjo jais, ir aš, ir nujojome sykiu su kunigaikščiu Jo gaila, pasitikėdami jų duotu žodžiu ir ranka