paprotys

Žiemos šventadienių vakarinis giedojimas grįčioje

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001

Vakarinis giedojimas buvo patogus šventvakario užsiėmimas.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 152 (PDF 150)

Vakarinį giedojimą lankyti nesunku: anksti kelti nereikia, ir šventvakarį nėr kur dėtis, namie sėdint nėr kas veikti.

t-002

Žiemos šventadieniais sutemus kaimo jaunimas ir nejaunimas rinkdavosi į vieną grįčią giedoti.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 152 (PDF 150)

Ką gi žmonės veikdavo žiemos šventadieniais? Kai temsta, kaimo jaunimas ir nejaunimas rinkdavosi į vieną grįčią karunkos giedoti.

t-003

Neatėjęs rytą ražončiaus giedoti galėjo būti apkaltintas tinginyste ir išstumtas iš grįčios.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 152 (PDF 150)

Čia jį pastebi ir prikaišioja jam tinginystę, o jei jis yra dar augąs, tai kiti jo amžininkai, pusberniukai išstumia jį iš grįčios. Tai pabauda už nekėlimą, už neatėjimą rytą ražončiaus giedoti.