Paprotys

Žiemos šventadienių vakarinis giedojimas grįčioje

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

Vakarinis giedojimas buvo patogus šventvakario užsiėmimas.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 152 (PDF 150)

Vakarinį giedojimą lankyti nesunku: anksti kelti nereikia, ir šventvakarį nėr kur dėtis, namie sėdint nėr kas veikti.

Žiemos šventadieniais sutemus kaimo jaunimas ir nejaunimas rinkdavosi į vieną grįčią giedoti.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 152 (PDF 150)

Ką gi žmonės veikdavo žiemos šventadieniais? Kai temsta, kaimo jaunimas ir nejaunimas rinkdavosi į vieną grįčią karunkos giedoti.

Neatėjęs rytą ražončiaus giedoti galėjo būti apkaltintas tinginyste ir išstumtas iš grįčios.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 152 (PDF 150)

Čia jį pastebi ir prikaišioja jam tinginystę, o jei jis yra dar augąs, tai kiti jo amžininkai, pusberniukai išstumia jį iš grįčios. Tai pabauda už nekėlimą, už neatėjimą rytą ražončiaus giedoti.