t-001vidutinis
Vyriškieji vienais žirgais terūpinos, kuriuos jau namuose, jau medėse augindami karėn skudri no; visas turtas senųjų žemaičių buvo žirgas ir gink las, kuriuo jie džiaugės ir didžiavos, ką šiandien dar Lietuvos ir Žemaičių dainės tebstigavoja, ku riose žirgas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Gal sakyti, girios ir medės buvo jų namais ir trobomis, kaipogi, išėję į girią medžioti, tris keturias dienas sutruko, nemindami ant to, jog rūstūs šiauriai speigams paškant vajoj o sniegus plynuose laukuose ar tuointimpinės darganos ir lytus čežėjo; juo ilgesniai tarp jų galėjo alkį kentėti ir smarkesniai bei narsesniai žvėrį paristi, tas buvo tarp jaunuomenės vyru vadinamas; šiltose trobose nelindo j o ir užkakalėj kosotis ir lepintis negebėjo, ir mergos darbu vadino. Butą nerūpinos, kaipogi motriškosios arė ir sėjo, šieną pjovė, šeimyną darė, vienu žodžiu, namais rūpinos, šunis, gyvolius giriose ganė. Vyriškieji vienais žirgais terūpinos, kuriuos jau namuose, jau medėse augindami karėn skudrino; visas turtas senųjų žemaičių buvo žirgas ir ginklas, kuriuo jie džiaugės ir didžiavos, ką šiandien dar Lietuvos ir Žemaičių dainės tebstigavoja, kuriose žirgas ir karda kaipo visų didžiausios lietos žemaičio yra garbinamos.