Santrauka
Pėstininkai galėdavo būti apsaugoti žieduočio šarvų, tačiau dažniau apsaugai naudodavo tiesiog storos medžiagos pošarvį. Paprastai pėstininkai naudodavo dvirankius artimosios kovos ginklus (kovos kirvius, ietis) ar šaunamuosius (lankus, arbaletus) tarp šių dviejų pilių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pėstininkai galėdavo būti apsaugoti žieduočio šarvų, tačiau dažniau apsaugai naudodavo tiesiog storos medžiagos pošarvį. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pėstininkai galėdavo būti apsaugoti žieduočio šarvų, tačiau dažniau apsaugai naudodavo tiesiog storos medžiagos pošarvį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pėstininkai galėdavo būti apsaugoti žieduočio šarvų, tačiau dažniau apsaugai naudodavo tiesiog storos medžiagos pošarvį. Jie dėvėdavo atvirus šalmus arba žiedučio gobtuvus. Dažniausiai nenaudodavo skydo, neretai jų kojos ir rankos būdavo neapsaugotos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |