Santrauka
Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis. Vandenis leido vamzdžiais po visus namus iš vedžioti. Netgi pats, 1535 metais būdamas Vilniuje, važi nėjo už miesto apžiūrėti tos versmės ir įsitikinti, jog ji trykšta karaliaus, o ne privačioje žemėje8. Tokias dideles karaliaus pastangas miestą aprūpinti vandeniu nulėmė ne tik patogumo siekis ir atkaklūs miestiečių prašymai, bet ir du baisūs gaisrai, kilę 1513 metų vasario 21 dieną ir 1530 metais, Vilniui padarę labai didelių nuostolių. Per pirmąjį gaisrą buvo sunaikinta Aukštutinė pilis, per antrąjį lieps nose pražuvo Žemutinė karalių pilis ir didžioji miesto dalis9. Tai atsitiko labiausiai dėl to, kad, nukreipus vamzdžiais Ving rių šaltinius, toliausiai nuo upės esančioms miesto dalims 8 Žr. Miesto archyve: Žygimanto Seno jo privilegija, datuota Rūdninkuose, 1534 metų liepos 4 dieną, ir kita, iš samesnė, išleista Vilniuje, 1535 metų liepos 17 dieną, su karaliaus parašu. Iš tos versmės ištekantis upelis vadi nosi Druja, nes yra miesto archyve ka raliaus Žygimanto Augusto laiškas, rašytas rusų kalba iš Liublino, datuo tas 1538 metų rugsėjo 1 dieną, su Lietuvos antspaudu ir raštininko Os- tafiejaus [Eustachijaus] parašu, įspė jantis ponią Kiščiną, Vitebsko vaiva- dienę, kad nestabdytų vandens, vamzdžiais nuvesto į miestą, iš Dru jos upės Paplaujoje, tekančios netoli Ziupronių kelio, nes tam yra kara liaus leidimas, kurį ji privalanti gerb ti. Toji Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš einančio iš daubos ir vedančio iš da bartinio Markučių dvaro į namelį, va dintą Jeruzalimu, Paplaujoje. Ponia Vitebsko vaivadienė turėjo gerą sko nį ir gyveno žavingoje vietoje. 9 Ko j a ł o w i c z, II, p. 391. Mūrinio namo, stovinčio Šv. Jono ir Vysku pų gatvės kampe, dovanojimo aktu, padarytame Trakų vaivados Jono Zabžezinskio Vilniaus vyskupui Jo nui iš Lietuvos kunigaikščių, 1533 metų spalio 26 dieną (Archiwum Ka pitulų MSS), yra užsimenama apie tą didelį gaisrą. 263
Puslapis 280
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS gesinti pristigo vandens10. Tačiau šios gaisrų padarytos ne laimės privertė susirūpinti tvarkingesnių miesto statymu, taip pat jau senų Pilies ir Katedros pastatų remontavimu bei atnaujinimu. Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pa vertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu 10 Po didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, šiandien vadinami Vingriais arba Vengriais, pagaliau sugrįžo miesto nuosavybėn. Archyve yra šio šalti nio pardavimo iš dominikonų mies tui sutartis, sudaryta 1536 metų Šv. Elenos dieną, už šimtą kapų lietu viškų grašių ir dešimtį pūdų pipirų: Vendimus abscedimus, et resignamus vivum nostrum Vingier, seu torrentem vulgariterque dictum extra civitatis mo enia existentem, una cum alveo et aqua ex indė fluenti et canalibus, omnique usu et fructu quibusvis emolumentis… pro centum sexagenis grossorum mo- nethe et numeri Lithuanicalis et decem talentorum piperis [Parduodame, at sisakome ir grąžiname mūsų Ving rių šaltinį ar paprastai vadinamą versmę, esantį už miesto sienų, kar tu su rezervuaru ir iš čia tekančiu vandeniu bei kanalais visų besinau dojančių poreikiams ir naudai… už šimtą kapų lietuviškų grašių ir de šimtį pūdų pipirų]. Dominikonai tiktai sergėjo, kad pats miestas į jų vienuolyną vieną kanalą nukreiptų ir kad nedraustų nutiesti vamzdžių į Vilniaus pilininko Jono Hozijaus namus, esančius Vokiečių gatvėje, nes jam suteikta tokia teisė. Domino ]oanni Hosio Praefecto Castri Vilnen- sis posterisque ejus, ac ejus Parenti Do mino Ulrich, nuper defuncto, aquam ad ilius domum in Platea Germanorum du cendam et habendam in perpetuum per misimus, atque nostro dato privilegio firmavimus [Ponui Jonui Hozijui, Vil niaus pilies viršininkui ir jo įpėdi niams bei jo tėvui ponui Ulrikui, ne seniai mirusiam, vandenį į jo namus Vokiečių gatvėje atvesti ir amžinai turėti leidome ir mūsų duota privi legija patvirtinome]. Be to, šiuo san doriu dominikonai pripažįsta, kad anksčiau niekam šio vandens nepar- davinėję, kad vyskupas į jį neturįs jokios teisės, tiktai pats karalius, ku ris jiems jį davė, turi pirmumo teisę nuvesti vandenį kanalais savo pilies reikmėms.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |