Santrauka
Vaišių ir šventinių valgių racionas turėjo konkrečius patiekalus bei ruošimo būdus. Vasarą visi valgė ant žemės, prisikloję dembliais ar meškenomis.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: kasdienybės praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Vaišėms buvo tiekiama juka, šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros ir skobai, o grybus valgė slėgtus, džiovintus arba rūgščiai virtus. | c-001 | |
| t-004 Vasarą visi valgė ant žemės, prisikloję dembliais ar meškenomis. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vaišėms buvo tiekiama juka, šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros ir skobai, o grybus valgė slėgtus, džiovintus arba rūgščiai virtus.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Valgė dar pupas, žirnius, riaušius^361 , vėdarus, košę ir šautą^362 , lygia dalia diduomenė, kaip jei kiti ūkininkai, nesgi diduomenė toje gadynėj vadinos vyresnieji, kuriuos patys sau pakėlė, protu, išminčia, nuomone ir narsybe kitus vyrus pranokiančius. Tarp skaninių ir vaišės valgių buvo juka^363 , šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros, skobai^364 , – šiandien dar tariama yra: „Nėr mėsos per kiaulieną“, – kuriuos tiekdami svečiams, jei mažumui, kepė ant iešmo ar ant anglių, jei daugiui, beje, svodboms, arba kozoms^365 , tad, kaip viršiau minavojau, spirgino liepos geldose ubladžių kakaliuose. Grybus taip pat valgė slėgtus ir džiovintus, užvis rūgštai virtus. Tokiu būdu misdami, visi didžiai ilgo amžiaus prilaukė^366 , kaipogi senieji šimtą, pusantro šimto metų sau skaitė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vasarą visi valgė ant žemės, prisikloję dembliais ar meškenomis.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Valgė visi vasarą ant žemės pablaka ar išsitiesę, kaip šiandien dar tebdaro šienuodamies, ant plikos vejos, dembliais ar meškenomis pasikloję, sriuobalą^345 srėbė, su duona pasikąsdami, iš muldų ar raugtinių^346 ir kitų kodžių^347. Paprastai sriuobalu buvo laiški ar skoba putra^348 ; jei tam kartui ją virė, tad buvo vanduo, su miltais suvirintas, ir truputį pienu saldžiu pražilinta; juo daugiau tenai miltų ir pieno buvo, juo skanesne vadinos, ką patarlė, šiandien minavojama, dar stigavoja: „Duok, dievali,– sako, – pievoj karklyną, putroj kankolą^349 “; lygia dalia į skystą putrą sakoma tebėra: „Et, – sako, – pliurškalas, kruopas kruopą gaudo“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |