Tautinės savimonės telkimas per poeziją, liaudies dainas ir giedamą himną
4 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Didžiulės reikšmės lietuvių tautinės savimonės plėtotei, plačiųjų lietuviškai kalbančio kaimo masių tautiniam krikštui, t. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat.
Tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius L I E T U V O S I S T O R I J A 120 Didžiulės reikšmės lietuvių tautinės savimonės plėtotei, plačiųjų lietu- viškai kalbančio kaimo masių tautiniam krikštui, t. y. pasijutimui ne tik liaudies, bet ir tautos nariais, turėjo lenkų romantikų (A. Mickevičiaus, J. Kraševskio) kūryba, o romantiškiausia, dainingiausia, lyriškiausia, savotiškai kovinga buvo kunigo Jono Mačiulio-Maironio lietuvių kal- ba rašyta poezija. 1895 m. išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ ir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savi- monę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza.
jas, atspindėjusias socialistines ir krikščionių demokratų idėjas (pirmasis vietos lietuviškas laikraštis JAV išėjo 1879 m.), plėtojosi meno saviveikla, buvo kuriami chorai, JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvos kultūrinį gyvenimą, rengė politines akcijas, atkreipdami dėmesį į tautinius suvar- žymus Rusijos imperijoje. Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, po- liglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopulia- rėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau tvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus.
Tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius L I E T U V O S I S T O R I J A 120 Didžiulės reikšmės lietuvių tautinės savimonės plėtotei, plačiųjų lietu- viškai kalbančio kaimo masių tautiniam krikštui, t. y. pasijutimui ne tik liaudies, bet ir tautos nariais, turėjo lenkų romantikų (A. Mickevičiaus, J. Kraševskio) kūryba, o romantiškiausia, dainingiausia, lyriškiausia, savotiškai kovinga buvo kunigo Jono Mačiulio-Maironio lietuvių kal- ba rašyta poezija. 1895 m. išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ ir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savi- monę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza.
jas, atspindėjusias socialistines ir krikščionių demokratų idėjas (pirmasis vietos lietuviškas laikraštis JAV išėjo 1879 m.), plėtojosi meno saviveikla, buvo kuriami chorai, JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvos kultūrinį gyvenimą, rengė politines akcijas, atkreipdami dėmesį į tautinius suvar- žymus Rusijos imperijoje. Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, po- liglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopulia- rėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau tvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus.